Jonaviečiai, stebėdami Kauno gatvės rekonstrukciją, sako, kad nesuvokiamas sprendimas Kauno gatvėje statyti ne plastikinius, o metalinius stulpelius.
„Ypač nerimą kelia sankryža su Sodų gatve. Šioje vietoje yra buvęs ne vienas eismo įvykis, kai slidu, būna, kad vairuotojai nesuvaldo greičio, tačiau dabar jie gali trenktis į gatvėje pastatytą metalinį stulpelį. Turbūt kiekvienam aišku, kad tuo atveju ir avarijos pasekmės bus liūdnesnės“, - teigė jonaviečiai.
Kaip jau buvo rašyta, Kauno gatvės rekonstrukcija pristatoma kaip pilotinis projektas Lietuvoje, kurio esmė - didinti saugumą, įrengiant papildomas saugumo priemones ir taip priverčiant vairuotojus riboti greitį iki leidžiamo – 30 kilometrų per valandą.
Kauno gatvėje bus įrengtos trys naujos pėsčiųjų perėjos, keturi greičio ribojimo kalneliai ir penkios iškilios saugumo salelės, skirtos susiaurinti važiuojamąją dalį, dvi iškilios sankryžos. Šių darbų tikslas yra sumažinti į miestą, o po to – ir į senamiestį įvažiuojančių transporto priemonių greitį iki leistino.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas teigia, jog tuo atveju pavojų kelia ir kiti dalykai – tarkim, šaligatviai ir kelio bortai, elektros stulpai ir panašūs dalykai.
„Taip, tai yra naujas projektas Lietuvoje, tačiau tikrai tai nėra naujovė Europoje. Gatvės rekonstrukcija visų pirma nėra tik deklaratyvi – mes išties norime pasiekti tikslą ir priversti vairuotojus sumažinti greitį“, - sakė N.Abukauskas.
Pasak specialistų, jei vairuotojas važiuoja 30 kilometrų per valandą greičiu, avarijos tikimybė sumažėja iki minimumo, o net ir jai įvykus pasekmės – gerokai mažesnės, nei važiuojant didesniu greičiu.
„Mes išties matom problemą. Jei yra ženklas, leidžiantis važiuoti 30 kilometrų per valandą greičiu, dauguma vairuotojų jo nesilaiko. Todėl ir yra įrengiamos specialios priemonės, dėl kurių vairuotojai važiuoti greičiau tiesiog negalėtų“, - teigė N.Abukauskas.
Pasak pašnekovo, daugelis Lietuvos miestų ir gatvių yra tarsi pritaikyti automobiliams, tačiau – ne pėstiesiems.
„Daug metų dirbom ta linkme, kad kuo geresnės sąlygos būtų automobiliams, ir užmiršom pėsčiuosius, dviratininkus. Tačiau miestas yra skirtas visiems. Ne automobilio vairuotojas yra miesto šeimininkas“, - sakė N.Abukauskas.
Imtis priemonių Kauno gatvėje savivaldybę ne kartą ragino ir Kauno gatvės gyventojai, teigdami, kad čia vairuotojai ypač dažnai viršija greitį, Kauno gatvėje yra kelios mokyklos, čia vaikšto vaikai. Buvo atlikti ir greičio matavimo tyrimai, kai paaiškėjo, kad nemažai vairuotojų gerokai viršija leistiną greitį.
„Padarykit eksperimentą. Pravažiuokit gatve 30 kilometrų per valandą greičiu, ir patys pamatysit, kad tai yra ypatingai saugu. Jei vadovautis tokia logika, tai gal ir devynių aukštų namų statyti nereikia, nes tai yra nesaugu – iškritus iš devintojo aukšto galima užsimušti.
Tuo tarpu važiuodamas greitai vairuotojas gali atsitrenkti nebūtinai į stulpą, tačiau – į žmogų, į vaiką. Ir tada pasekmės – gerokai skaudesnės.
Jei bus partrenktas vaikas, mes ieškosime kaltų. Vaikas - nekaltas, gal – kalta policija? Gal kelininkai, nes ne tokie kelio parametrai? Bet kaltų ieškojimas gyvybės neišgelbės. Reikia šalinti avarijos priežastis, nes tai nebeduoda grąžos“, - sakė N.Abukauskas.
Pasak Jonavos miesto seniūno Povilo Beišio, dėl greičio ribojimo priemonių labiausiai nerimauja greičio mėgėjai.
„30 kilometrų per valandą greitis iki minimumo sumažina tikimybę ir galimybę nesuvaldyti automobilio, nepamatyti kitos transporto priemonės ar per gatvę einančio žmogaus.
Net ir įvykus eismo įvykiui, kai transporto priemonės juda tokiu greičiu, pasekmės nebūna skaudžios ir sužalojimų pavyksta išvengti.
Dėl greičio mažinimo priemonių Kauno gatvėje, 30 kilometrų per valandą zonoje, labiausiai nerimauja „greičio mėgėjai“, kurie nuolat viršija greitį ir bando aplenkti leistinu greičiu važiuojančias transporto priemones. Važiuokite leistinu greičiu - ir nebus nei sužalojimų, nei sulamdytų automobilių“, - sakė P.Beišys.
