Ruduo – vienas gražiausių metų laikų, kai gamta pasipuošia ryškia geltona, oranžine ar net raudona spalvų palete. Tačiau kodėl taip nutinka? Kodėl medžių lapai, visą vasarą buvę žali, staiga ima gelsti ir kristi?

Vasarą lapai yra žali dėl chlorofilo – žalio pigmento, kuris sugeria saulės šviesą ir leidžia augalui vykdyti fotosintezę. Fotosintezės metu augalas gamina maisto medžiagas iš šviesos, vandens ir anglies dvideginio.

Rudeniop dienos tampa vis trumpesnės, temperatūra krinta. Medžiai, ruošdamiesi žiemai, nebepajėgia išlaikyti tokio paties fotosintezės intensyvumo, todėl chlorofilo gamyba sustoja. Esantis chlorofilas suyra, o žalia spalva pamažu išnyksta.

Lapuose visada yra ir kitų pigmentų, tačiau vasarą jų nematome, nes juos užgožia chlorofilas. Kai šis sunyksta, ima ryškėti:

• Karotenoidai – suteikia geltonus ir oranžinius atspalvius.
• Antocianinai – kai kuriems augalams suteikia raudonus, violetinius ar bordo tonus.

Medžiai taip pat iš lapų išsiurbia vertingas medžiagas ir kaupia jas šaknyse, kamiene bei šakose, kad išgyventų žiemą. Lapų numetimas sumažina vandens netekimą ir apsaugo nuo šalčio žalos.

Rudeninė spalvų kaita – tai ne tik grožis, bet ir išmintinga augalų prisitaikymo prie gamtos ciklų strategija. Gelstantys lapai mums primena apie metų laikų kaitą ir nuolatinę gyvybės tėkmę.

Valstybinės miškų tarnybos inf.