Kai Skandinavijos ar Vakarų Europos kompanija nusprendžia plėstis į Baltijos šalis, pirmas miestas, kuris ateina į galvą, yra Vilnius. Sostinė, IT sektorius, tarptautinis oro uostas, angliškai kalbanti darbo jėga. Logiškas pasirinkimas — bent jau iš pirmo žvilgsnio.
Tačiau pastaraisiais metais duomenys rodo kitokią tendenciją. Vis daugiau logistikos, gamybos ir paslaugų sektoriaus įmonių savo Baltijos operacijoms renkasi Klaipėdą. Ir priežastys — ne tik žemesnės kainos, bet ir struktūriniai pranašumai, kuriuos sostinė paprasčiausiai negali pasiūlyti. Tuo pačiu auga ir komercinių patalpų nuoma Klaipėdoje — šalia tradicinių pramonės zonų atsiranda nauji A++ klasės verslo parkai, atitinkantys tarptautinių kompanijų standartus ir BREEAM tvarumo sertifikato gaires.
Uostas — privalumas, kurio neturi joks kitas Lietuvos miestas
Klaipėdos uostas yra vienintelis jūrų uostas Lietuvoje ir vienas aktyviausių rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Per jį keliauja apie penkiasdešimt procentų visų Lietuvos eksporto ir importo krovinių. SGD terminalas suteikė energetinę nepriklausomybę, o konteinerių terminalai aptarnauja tiekimo grandines, jungiančias Skandinaviją, Vokietiją ir Vakarų Europą su visa Baltijos regiono rinka.
Įmonei, kurios veikla susijusi su fizinių prekių judėjimu, atstumas iki uosto yra tiesioginis kaštų veiksnys. Klaipėdoje tas atstumas — nuo kelių iki keliolikos kilometrų. Vilniuje — trys šimtai kilometrų ir keturios valandos kelio.
Tačiau uosto efektas neapsiriboja logistika. Aplink jį susiformavo visa ekosistema — laivybos agentūros, muitinės brokeriai, draudimo bendrovės, teisinės paslaugos, specializuotos IT įmonės. Ši ekosistema traukia naujas įmones, o naujos įmonės stiprina ekosistemą. Tai savaiminis augimo ciklas, kuris Klaipėdą daro vis patrauklesnę.
Gyvenimo kokybė kaip verslo argumentas
Tarptautinių įmonių vadovai, kurie lankosi Klaipėdoje, dažnai pamini tą patį: miesto dydis yra privalumas, o ne trūkumas. Kelionė iš bet kurio gyvenamojo rajono į bet kurią darbo vietą užtrunka ne daugiau dvidešimties minučių. Pajūris — penkiolikos minučių atstumu. Kuršių nerija — kelto kelionės atstumu.
Darbuotojų pritraukimui ir išlaikymui tai turi tiesioginę reikšmę. Įmonės, perkeliančios dalį operacijų iš Vilniaus į Klaipėdą, pastebi mažesnę darbuotojų kaitą. Priežastis — ne tik mažesnės gyvenimo kainos, bet ir kitoks gyvenimo ritmas, kuris ypač patrauklus specialistams su šeimomis.
Turizmo augimas keičia komercinės erdvės paklausą
Klaipėdos turizmo sektorius per pastaruosius penkerius metus augo sparčiau nei bet kuriame kitame Lietuvos mieste. Kruizinių laivų terminalas kasmet priima vis daugiau keleivių, pajūrio turizmo sezonas ilgėja, renginių kalendorius tampa vis intensyvesnis. Tai keičia komercinės erdvės paklausos struktūrą — auga poreikis ne tik pramoniniams sandėliams, bet ir moderniam mažmeninės prekybos, paslaugų bei biurų plotui strateginėse miesto vietose.
Verslas, kuris orientuojasi į vartotojų srautus — mažmeninė prekyba, maitinimo paslaugos, sveikatos ir grožio sektorius — ieško patalpų ne pramoniniuose rajonuose, o ten, kur yra natūralus žmonių judėjimas. Liepų gatvė, jungianti miesto centrą su augančiu priemiesčiu, yra būtent tokia arterija.
Skaičiai, kurie kalba už save
Klaipėdos laisvoji ekonominė zona per pastarąjį dešimtmetį pritraukė investicijų, kurios sukūrė tūkstančius darbo vietų. Miesto BVP vienam gyventojui auga sparčiau nei šalies vidurkis. Nedarbo lygis — vienas žemiausių Lietuvoje. Naujų įmonių registracija — auganti tendencija jau kelerius metus iš eilės.
Tai ne atsitiktinumas. Tai struktūrinis pokytis, kuriame Klaipėda iš pramoninio uostamiesčio transformuojasi į modernų verslo, logistikos ir paslaugų centrą su unikaliu konkurenciniu pranašumu — jūros prieiga, kurią Vilnius ir Kaunas gali tik pavydėti.
Įmonėms, kurios ieško ne tik patalpų, bet ir strateginės pozicijos augančioje rinkoje, Klaipėda šiandien siūlo tai, ko prieš dešimt metų dar neturėjo — šiuolaikišką infrastruktūrą, kvalifikuotą darbo jėgą ir verslo aplinką, kurioje ambicingos kompanijos jaučiasi kaip namie.
