Teisėjų garbės teismas – tai teismų savivaldos institucija, kurios sprendimai daro įtaką ne tik teisėjų bendruomenei, bet ir visos visuomenės pasitikėjimui teismais. Kokie yra pagrindiniai Teisėjų garbės teismo tikslai ir uždaviniai? Su kokiais iššūkiais susiduria ši teismų savivaldos institucija ir kaip šis teismas prisideda prie teisėjų elgesio standartų formavimo? Apie tai kalbamės su neseniai paskirta Teisėjų garbės teismo pirmininke, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaite-Balyniene.

Sveikiname tapus Teisėjų garbės teismo pirmininke. Ką Jums asmeniškai reiškia šios pareigos?

Visų pirma, didelį teisėjų bendruomenės pasitikėjimą ir ne mažesnę atsakomybę. Kartu tai reiškia tikrai įdomią ir unikalią profesinę patirtį. Nors iš visų teismų savivaldos institucijų darbas Teisėjų garbės teisme yra artimiausias kasdieninei teisėjo veiklai, šis teismas turi specifinę kompetenciją, o jo veikla ypač reikšminga formuojant teisėjų elgesio standartus ir saugant teisėjų procesinį nepriklausomumą.

Kokie, Jūsų manymu, yra pagrindiniai Teisėjų garbės teismo tikslai ir uždaviniai?

Tikslai, mano manymu, yra du. Vienas – siekti, kad teisėjų veikla ir elgesys atitiktų jiems keliamus aukštus reikalavimus. Teisminės valdžios nepriklausomumas lemia, kad dėl jos narių tinkamo elgesio gali spręsti tik ji pati. Tai yra didelė atsakomybė. Teismų nepriklausomumas nėra privilegija ar priemonė pateisinti aplaidų ar neetišką teisėjų elgesį, todėl savivalda pagrįsta teisėjų drausminės atsakomybės sistema turi veikti taip, kad akivaizdžiai aplaidaus, neetiško teisėjų elgesio faktai, kenkiantys teisminės valdžios autoritetui, nebūtų toleruojami. Kita vertus, į Teisėjų garbės teismą jokiu būdu neturėtų būti žvelgiama kaip į „baudėją“. Ne mažiau svarbus šiam teismui keliamas tikslas – užtikrinti teisėjų teisę į tinkamą teismo procesą sprendžiant jų drausminės atsakomybės klausimus, su teisėjų etika susijusius precedentus formuoti taip, kad nebūtų pažeidžiamas teisėjų nepriklausomumas vykdant teisingumą, kad teisėjų drausminės atsakomybės sistema nesudarytų prielaidų daryti teisėjams neleistiną spaudimą iš visuomenės, bylos šalių ar teismo administracijos pusės.

Ar planuojate inicijuoti kokias nors naujoves ar pokyčius Teisėjų garbės teismo veikloje?

Visuomet laikiausi pozicijos, kad naujovės, ypač teismų veikloje, pačios savaime nėra joks gėris – jos turi būti diegiamos tik įsitikinus jų būtinumu ir naudingumu. Mano akimis, Teisėjų garbės teismas tinkamai atlieka jam priskirtas funkcijas ir turi teisėjų bendruomenės pasitikėjimą, todėl, sutikdama imtis šių pareigų, apie kokius nors neatidėliotinus pokyčius šio teismo veikloje tikrai negalvojau. Kur kas svarbiau, mano akimis, išlaikyti esamą teismo veiklos kokybę ir pasitikėjimą jo vykdoma veikla.

Kaip ketinate stiprinti teisėjų bendruomenės pasitikėjimą Teisėjų garbės teismu ir jo sprendimais?

Atsakydama į šį klausimą pacituosiu Konstitucinio Teismo teisėją Algį Norkūną, kuris yra labai teisingai pastebėjęs, jog teisėjo galia yra teisingas sprendimas, pagrįstas aiškiais argumentais. Nėra kito būdo pasitikėjimui teismu užtikrinti, nei sąžiningas kasdienis teisėjų darbas. Tam, kad Teisėjų garbės teismu būtų pasitikima, jo sprendimai turi būti aiškūs ir prognozuojami, o procesas šiame teisme atitikti tinkamo proceso garantijas. Teisėjai turi matyti, kad Teisėjų garbės teismo sprendimai priimami nesivaikant vienadienio populiarumo, nepasiduodant išorės spaudimui, kiekvienas atvejis išanalizuojamas atidžiai, įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, nepažeidžiami teisinio apibrėžtumo ir proporcingumo principai.

Kokie, Jūsų nuomone, yra didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduria Teisėjų garbės teismas? Kaip juos ketinate spręsti?

Turbūt sudėtingiausias ir kartu profesine prasme įdomiausias Teisėjų garbės teismo veiklos aspektas yra sąlygotas pačios šio teismo kompetencijos. Teisėjų etika remiasi principais, kurie nėra tiksliai apibrėžti – neturime baigtinio sąrašo veiksmų, kurie galėtų būti įvertinti kaip neetiški. Visuomenės lūkesčiai, susiję su teisėjų veikla, ypač jų veikla už teismo ribų, taip pat yra kintantys, susiję su pačios visuomenės raida. Pavyzdžiui, dar visai neseniai į bet kokį teisėjo dalyvavimą socialinių tinklų veikloje buvo žvelgiama neigiamai. Šiandien toks dalyvavimas jau nieko nebestebina, tačiau iškyla naujų iššūkių, susijusių su tuo, kaip teisėjas turėtų elgtis virtualioje erdvėje, kad tai nepakenktų jo paties ir teismų autoritetui, netrukdytų teisėjui vykdyti jo funkcijas. Visada turi būti užduodamas klausimas, ar tam tikrame socialiniame kontekste ir protingo, informuoto stebėtojo akyse teisėjas vykdė veiklą, kuri galėtų objektyviai pakenkti jo nepriklausomumui arba nešališkumui. Teisėjų garbės teismui tenka užduotis ne tik įvertinti konkretų teisėjo elgesį etikos aspektu, bet ir tinkamai nubrėžti ribą, skiriančią atsitiktinį nukrypimą nuo etikos standartų ir elgesį, už kurį turi būti taikoma drausminė atsakomybė.

Kokias tendencijas pastebėjote pradėjusi eiti naujas pareigas? Ar Teisėjų garbės teismo išnagrinėtų drausmės bylų teisėjams skaičius auga ar mažėja?

Iš ankstesnės sudėties Teisėjų garbės teismo veiklos ataskaitų matyti, kad per metus šio teismo išnagrinėjamų teisėjų drausmės bylų skaičius išlieka panašus: per metus tokių bylų išnagrinėjama apie 3. Dažniausiai drausmės bylos teisėjams iškeliamos už Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą: pareigingumo, pavyzdingumo, pagarbos žmogui principų nesilaikymą. Atvejų, kai teisėjui iškelta drausmės byla yra nutraukiama, per metus pasitaiko 1–2, t. y. apie trečdalį. Kartais teisėjui iškelta drausmės byla nutraukiama tik dėl dalies pažeidimų. Kai kurios bylos nutraukiamos nelikus drausminės atsakomybės subjekto, t. y. teisėją, kuriam iškelta drausmės byla, atleidus iš pareigų nesibaigus drausmės bylos nagrinėjimui.

Kaip sieksite užtikrinti skaidrumą ir nešališkumą nagrinėjant teisėjų elgesio klausimus?

Teisėjų garbės teismas savo veikloje vadovaujasi Teisėjų garbės teismo nuostatais, kurie numato esmines tinkamo proceso garantijas. Garbės teismo narių nešališkumą užtikrina nuostatuose įtvirtinta nušalinimo teisė, be to, sprendimą nusišalinti nuo konkrečios bylos nagrinėjimo gali priimti ir pats Garbės teismo narys. Procesas Garbės teisme yra viešas, viešai skelbiama informacija apie Garbės teismo priimtus sprendimus, viešinamos ir Garbės teismo veiklos ataskaitos. Tačiau skaidrumui užtikrinti vien procesinių garantijų nepakanka. Kadangi teisėjų drausminės atsakomybės procesas neretai sulaukia didelio visuomenės dėmesio, labai svarbu, kad informacija visuomenei apie šio teismo priimtus sprendimus būtų pateikiama laiku, o sprendimų motyvai paaiškinami kalba, suprantama ir teisinio išsilavinimo neturinčiam asmeniui. Taip ne tik užtikrinamas Teisėjų garbės teismo veiklos skaidrumas, bet ir ugdoma visuomenės teisinė kultūra, kuri tiesiogiai prisideda prie pasitikėjimo teismų veikla užtikrinimo.

Kokį vaidmenį Teisėjų garbės teismas turėtų atlikti stiprinant visuomenės pasitikėjimą teismų sistema?

Teisėjų garbės teismo vaidmuo šioje srityje neabejotinai yra labai reikšmingas. Nors visuomenės pasitikėjimą teismų sistema lemia kompleksas veiksnių, iš kurių ne visi gali būti lemiami pačių teismų, arba priklauso ne vien nuo jų, pagrindinis veiksnys išlieka visuomenės narių įsitikinimas, kad prireikus kreiptis į teismą jų bylą nagrinės kompetentingas, atidus ir nepriklausomas teisėjas, nesibaiminantis priimti teisingo, nors galbūt nepopuliaraus sprendimo. Teisėjų garbės teismo veikla prie to prisideda, viena vertus, pasiųsdama visuomenei aiškią žinią, kad akivaizdžiai aplaidaus, neetiško profesinio elgesio faktai nebus toleruojami ir už juos bus taikoma atsakomybė, kartais ir pati griežčiausia. Kita vertus, Teisėjų garbės teismas veikia ir kaip teisėjų nepriklausomumo sargas, užtikrinantis, kad teisėjas nebūtų baudžiamas už veiksmus, tiesiogiai susijusius su teisingumo konkrečioje byloje vykdymu. Galiausiai, kaip jau minėjau, savo sprendimais Teisėjų garbės teismas ne tik teisėjus, bet ir plačiąją visuomenę informuoja apie tai, kokie yra teisėjų veiklos standartai, koks yra teisėjo nepriklausomumo principo turinys ir kaip jis dera su teisėjo profesine atsakomybe.

Kokią žinią norėtumėte perduoti teisėjų bendruomenei ir visuomenei, pradėdama eiti šias pareigas?

Norėčiau priminti, kad nepriklausomumas ir atsakomybė yra vieno medžio vaisiai – tik profesionalus ir garbingas teisėjas gali būti išties nepriklausomas. Naujos sudėties Teisėjų garbės teismas yra pasiruošęs tęsti darbą, kartu su jumis visais saugoti šias vertybes.

Nacionalinės teismų administracijos pranešimas spaudai 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: