Grupė Jonavos suaugusiųjų švietimo centro moksleivių bei mokytojų gruodžio 1 dieną svečiavosi Jonavos Krašto muziejuje, kuriame vyko edukacinė valandėlė „Kalėdų stebuklo laukimas“.
Muziejaus darbuotoja visiems priminė, jog prasidėjo ypatingas susikaupimo, apmąstymo, apsivalymo, laukimo laikas – Adventas. Išgirdome Advento vainiko kilmės istoriją, kuri pasakoja, kaip jaunas evangelikų bažnyčios pastorius J. H. Wichernas pradėjo globoti našlaičius vaikus, o per Adventą, norėdamas, kad vaikai sakraliau išgyventų šį laikotarpį, sugalvojo, kad nuo gruodžio pirmos dienos kiekvienas galėtų uždegti po spalvotą žvakutę.
Kadangi kasdien būdavo uždegama po vieną žvakę, buvo padarytas medinis ratas, ant kurio sudėtos žvakės. Taip atsirado didelis šviesos vainikas ir jo idėja paplito šeimose. Ilgainiui liko tik keturios žvakės, atitinkančios keturis Advento sekmadienius: trys violetinės ir viena rožinė.
Keturios žvakės reiškia keturias Advento savaites. Advento pabaiga – Kūčių vakaras. Buvo įdomu girdėti, jog lietuviai gali didžiuotis, kad yra išsaugoję Kūčių vakarienės šventimo ritualus: valgių gaminimą, žaidimus, burtus ir t.t. Advento ir Kūčių šventimo tradicijas puikiai iliustravo dokumentinio filmo “Lietuvių kalendorinės šventės” ištraukos.
Edukacinę valandėlę vainikavo praktiškoji dalis – šiaudų sodo narelio - reketuko - gaminimas. Muziejaus darbuotoja kantriai mokė reketuko gaminimo paslapčių, aiškindama vėrimo subtilybes. Daugeliui susirinkusiųjų reketuko gaminimas buvo visiškai naujas atradimas. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo paprasta, bet pradėjus rišti viskas tampa gerokai sudėtingiau. Pastebėjome, kad sodų pynimas – didelės kantrybės reikalaujantis darbas, todėl norint tuo užsiimti pirmiausiai reikia sustoti, nusiraminti, susikaupti. Skubančiam šiuolaikiniam žmogui tai - nelengva.
Krašto muziejuje praleista valandėlė neprailgo, ji mus praturtino, pakvietė nurimti, susimąstyti ir laukti šviesos, vilties bei gyvybės šventės – Kalėdų.
Jūratės Jovaišienės tekstas, Irenos Stankevičienės nuotraukos
