„Tiek patiems mažiausiems, tiek ir paaugliams neužtenka mokyklose vykstančių kūno kultūros pamokų. Tėvai vaikus turėtų leisti į papildomus sporto užsiėmimus“, - tvirtina Lietuvos sporto universiteto Biomedicinos mokslų srities biologijos krypties doktorantas jonavietis Artūras Sujeta.
Be to, sako A.Sujeta, dažnai mokyklose vykstančios kūno kultūros pamokos yra nekokybiškos – vaikams jų suteikiama per mažai, jos yra nuobodžios.
„Naujausi moksliniai tyrimai ir straipsniai skelbia – vaikams ypatingai reikia patrauklių, naujų, kolektyvinių sportinių užduočių fizinio ugdymo užsiėmimuose. Atliekami pratimai su įvairiais žaislais (patiems mažiausiems) bei įvairiais sportiniais įrankiais – kamuoliais, lankais, gimnastikos lazdomis, lavina ne tik kūną, bet ir dėmesį, atmintį, kūrybingumą, protą – kognityvinius gebėjimus. Mes labai nuvertiname fizinio aktyvumo naudą intelektui.
Trūksta požiūrio į fizinių užsiėmimų svarbą ir suvokimo, kad šios investicijos į sporto ir judesio įvairovė atsipirks su kaupu“ - sako A.Sujeta.
Vesdami vaiką į sporto būrelius, tėvai taip pat turėtų žinoti tam tikras bendras taisykles. Pavyzdžiui, iki 16 ar net iki 18 metų sunkioji atletika nėra tinkamas pasirinkimas, šią sporto šaką reiktų rinktis po „lengvesnių“ užsiėmimų.
„Tėvai klausia – kaip išsirinkti sporto šaką, kur leisti vaiką? Paprastai – tegul vaikas eina ten, kur nori, o jei nepatiks – pasirinks kitą sporto šaką. Nors tėvams tokios atžalų „klajonės“ atrodo neįprastai, tačiau iš tiesų tai nėra blogai. Vaikui svarbi judesių įvairovė.
Tarkim, šokiai. Tai - labai puiki sporto šaka, nes lavinamos įvairios raumenų grupės, atliekami skirtingi judesiai. Galbūt ūgtelėjęs vaikas norės rinktis jau ne šokius, o kitą sporto rūšį. Todėl nereikia jo versti - jis jau turi „susikrovęs“ tam tikrą judesių bagažą, jų įvairovę, o visa tai gali pritaikyti žaisdamas krepšinį ar futbolą“, - sakė A.Sujeta.
Tuo tarpu sunkioji atletika mažiems vaikams nėra tinkamiausia sporto šaka todėl, kad iki pat 18 metų ar net ilgiau žmogus vystosi, auga, formuojasi kaulai, vidaus organai.
„Kalbant apie treniruotes su svoriais, augantiems vaikams pilnai užtenka fizinio krūvio naudojant savo svorį. Pasirinkimas Jonavoje yra didelis – krepšinis, futbolas, lengvoji atletika ir kitos sporto šakos. Labai svarbu, kad vaikas lavintų judesių įvairovę.
Turi būti lavinami greitumas, vikrumas, jėga, tačiau, kaip ir minėjau, vaikams ugdyti jėgos su sunkiais svoriais nereiktų. Vaikams reikia pratimų, kur jie naudotų savo svorį ar būtų minimalus pasipriešinimas.
Tokie jėgos pratimai, kai naudojamas savo kūno svoris, vaikams yra būtini. Jėgos komponentas žmogų veikia kaip skydas. Įsivaizduokim, kad ateina vaikas į krepšinio treniruotes, bet visai neturi jėgos, todėl patiria traumas. Vaikams reikia bėgioti, šėlioti, bet be jėgos komponentų jie gali taip pat patirti traumas“, - sakė A.Sujeta.
Todėl, pasak A.Sujetos, vaikų fiziniam ugdymui per kūno kultūros pamokas daugiau dėmesio turėtų skirti ir mokytojai, ruošdami kuo įvairesnes pamokas.
„Mes esam nuvertinę kūno kultūros pamokas, manome, kad jų nereikia arba jos turi būti būtinai paskutinės pamokos per dieną. Netiesa. Pirmoji kūno kultūros pamoka puikiai nuteikia visai likusiai dienai (žinoma, mokykla turi užtikrinti tinkamas galimybes nusiprausti), o papildoma su sportu susijusi popamokinė veikla – geros savijautos ir kokybiško gyvenimo pagrindas“, - kalbėjo A.Sujeta.
Asmeninio albumo nuotr.
