Knygos kol kas nėra ir vitrinose. Pasak D.Čepienės, visų pirma visos knygos, kurios gautos, atidėtos žmonėms, kurie iš anksto teiravosi ir laukė šios knygos.
„Man smagu, kad knyga populiari ir perkama. Į spaustuvę šiandien iškeliavo jau antrasis knygos tiražas, nors išsyk leidykla baiminosi, kad niekas nepirks“, - kalbėdama su jonavoszinios.lt sakė knygos autorė Laima Lavaste.
Pasak rašytojos ir žurnalistės, žmonės, kurie perskaitys „Kalės istoriją“ aiškiai suvoks ir pamatys, kaip pedofilijos istorija vystėsi, nuo ko ji prasidėjo.
„Šioje knygoje pykčio nėra. Daug dėmesio skirta Laimutės istorijai, jos vaikystei. Knygoje aiškiai atskleidžiama, kaip išgalvota pedofilijos istorija vystėsi, kaip ji virto tragedija – ne tik dienų, bet ir valandų tikslumu“, - kalbėjo L.Lavaste.
Rašytoja sako, kad tai – pati sunkiausia jos parašyta knyga. Tačiau su kitomis autorės knygomis ji turi vieną bendrą bruožą – visose L.Lavaste knygose išlaikyta „žurnalisto linija“.
„Tai – ir mano emocijos, nes ši tragedija tiesiogiai palietė ir mane, ir mano šeimą. Todėl buvo sunku knygą parašyti taip, kad tilptų viskas – ir faktai, ir emocijos. Kai ruošiausi rašyti knygą, ketinau ją pateikti kaip detektyvą. Vėliau supratau, kad to padaryti nepavyks. Be to, bet koks nukrypimas nuo fakto grėstų teismais“, - jonavoszinios.lt pasakojo L.Lavaste.
Kaip jau buvo skelba, ne viena leidykla atsisakė išleisti šią L.Lavastės knygą.
„Tačiau atsirado viena, kuri sutiko. Tiesa, ši leidykla panoro likti neįvardinta“, - pasakojo autorė.
Protestą prieš knygą pareiškė ir Laimutės Stankūnaitės tėvai.
„Kodėl jie persigalvojo, aš nežinau. Parašiusi šią knygą aš nuo jų šeimos nuploviau visą purvą. Neatmetu galimybės, kad jiems tokį patarimą davė ir kažkokios tarnybos, ypač artėjant prezidento rinkimams. Be to, man jų leidimo ir nereikia, aš bendravau su Laimute Stankūnaite, kuri yra suaugęs savarankiškas žmogus“, - svarstė L.Lavaste.
Kol kas knygos autorės planuose nėra numatyta knygos pristatymų ir susitikimų su skaitytojais, tačiau autorė visada važiuoja į tas bibliotekas ar kultūros centrus, kurie ją pakviečia.
„Todėl jei tokių kvietimų bus, žinoma - atvyksiu“, - sakė autorė.

















