Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje sprendė vaiko tvirkinimu kaltinamo asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo kaltinamasis nuteistas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priminė, kad asmens, padariusio nusikalstamą veiką, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, o ne pareiga. Tačiau kiekvienu atveju teismas turi atsižvelgti ne tik į formaliąsias laidavimo taikymo sąlygas, bet ir į konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos pobūdį, kaltininko ir nukentėjusiojo asmenybę, viešąjį interesą ir kitas aplinkybes. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į laidavimo instituto paskirtį, būtina atidžiai vertinti, ar nusikalstamų veikų, susijusių su vaiko seksualinio neliečiamumo pažeidimu, atvejais, nors baudžiamasis įstatymas ir nenustato draudimo, taikytinas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be kita ko, ir kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys.

Kasacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tarptautinėje teisėje ir teismų praktikoje akcentuojamas tiek ypatingas seksualinės prievartos prieš vaikus keliamas pavojus, tiek ir sankcijų už seksualinius nusikaltimus, ypač įvykdytus nepilnamečiams, taikymo proporcingumas, siekiant nesukelti nebaudžiamumo jausmo ir užtikrinti, kad būtų veiksmingai atgrasoma nuo tokių nusikaltimų.

Šioje byloje buvo nustatyta, kad kaltinamasis tvirkino jaunesnę negu šešiolikos metų mergaitę (vaiką), taip pažeisdamas jos seksualinį neliečiamumą. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus, įtampą, nerimą, jos pirminė seksualinio gyvenimo patirtis buvo iškreipta ir tapo neigiama, jai buvo sukeltas asmenybės sukrėtimas, kuris lėmė per ankstyvą domėjimąsi lytiniais santykiais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino ir, tik formaliai nustatęs visas baudžiamajame įstatyme nurodytas sąlygas, kaltinamąjį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kasacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nusikalstama veika nepilnametei nukentėjusiajai sukeltus žalingus padarinius, kaltinamojo asmenybę ir požiūrį į savo neteisėtus veiksmus, nukentėjusiosios interesus, per jos atstovą išreikštą prieštaravimą dėl laidavimo taikymo bei viešąjį interesą, padarė išvadą, kad sprendimas nagrinėjamoje byloje už vaiko tvirkinimą teisiamą kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra suderinamas su atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtimi. Teisėjų kolegija konstatavo, kad šiuo atveju proporcinga asmens padarytai nusikalstamai veikai valstybės reakcija yra ne kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimą, o pripažinti jį kaltu padarius seksualinio pobūdžio nusikaltimą vaikui.

2025 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-976/2025. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pranešimas spaudai