Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl transporto priemonės vairavimo neturint tam teisės ir nusprendė, kad daugiau nei 6 mėnesius Lietuvoje gyvenęs, tačiau vairavimo teisės Lietuvoje neįgijęs užsienietis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų buvo nubaustas pagrįstai.

Administracinio nusižengimo byloje asmuo, turintis nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statusą, nubaustas dėl transporto priemonės vairavimo neturint teisės vairuoti (ANK 424 straipsnio 3 dalis ir ANK 416 straipsnio 3 dalis) galutine 340 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 7 mėnesiams už tai, kad, tapęs nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju ir praėjus nustatytam 185 dienų laikotarpiui, neįgijo teisės vairuoti Lietuvoje. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, išnagrinėję administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundus, konstatavo, kad jis pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį dėl to, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, nubaustas pagrįstai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju tapęs asmuo, praėjus šešiems mėnesiams nuo tokio statuso įgijimo, netenka laikinos trečiosios šalies išduoto vairuotojo pažymėjimo (kartu ir tarptautinio vairuotojo pažymėjimo) pagrindu turėtos teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje. Asmuo, norėdamas toliau šioje valstybėje teisėtai vairuoti transporto priemonę, turi išlaikyti vairavimo egzaminą ir gauti vairavimo teisę patvirtinantį Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gerokai anksčiau nei šeši mėnesiai iki transporto priemonės vairavimo buvo įgijęs nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statusą. Todėl jis, nors turėjo galiojančius Jungtinių Amerikos Valstijų išduotus nacionalinį ir tarptautinį vairuotojo pažymėjimus, ketindamas Lietuvoje teisėtai vairuoti motorines transporto priemones, turėjo pareigą įgyti teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, tuo tikslu išlaikyti vairavimo egzaminą ir pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, tačiau to nepadarė.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad šioje byloje ANK 424 straipsnio 3 dalis buvo taikyta tinkamai.

Nutartis priimta 2025 m. spalio 21 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-34-697/2025. 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje.

Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus esminius teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo inf.