Personalo specialistai pataria drąsiau klausti, kokia yra įmonių karjeros ir atlygio politika. Iš 81 srities, į kurias suskirstytos Lietuvoje veikiančių įmonių veiklos, 72-jose vidutiniškai daugiau uždirba vyrai, rodo „Creditinfo Lietuva“ analizė. Vyrų atlyginimai dažnu atveju vidutiniškai didesni 30-50 proc., o didžiausias skirtumas moterų naudai – 19,2 proc. – pasiektas švietime. Likusiose aštuoniose srityse moterys vidutiniškai uždirba 8,5 proc. daugiau. Didžiausių atlygio skirtumų vyrų naudai pastebima 30-tyje sričių su aukščiausiais vidutiniais atlyginimais nuo 1464 iki 2671 Eur per mėnesį. Personalo specialistai pataria įmonių darbuotojams domėtis įmonių atlygio ir karjeros politikomis.   

Šių metų gegužę „Sodrai“ pradėjus skelbti įmonių vidutinių atlyginimų skirtumus pagal lytį, kredito biuras „Creditinfo Lietuva“ išanalizavo skirtingose srityse gaunamus atlygius. Tyrimas parodė, kad absoliučioje daugumoje veiklų, ypač išsiskiriančiose aukščiausiais atlyginimais, vidutiniškai daugiau uždirba vyrai: telekomunikacijose (50,1 proc.), vaistų ir farmacijos preparatų gamyboje (47,8 proc.), veterinarinėje veikloje (45,1 proc.), draudime ir perdraudime (41,9 proc.), finansinėse paslaugose (43,3 proc.), kino filmų ir TV programų gamyboje (40,4 proc.), elektros įrangos gamyboje (38 proc.), pagrindinių buveinių ir konsultacinėje valdymo veikloje (35,6 proc.), informacinėse paslaugose (37 proc.), programų rengime ir transliavime (34 proc.), kompiuterinių, elektroninių ir optikos gaminių gamyboje (34,8 proc.), tyrimuose ir taikomojoje veikloje (34,8 proc.), programų rengime ir transliavime (34 proc.).

Ypač išsiskiria oro transportas bei azartiniai žaidimai ir lažybos – jose vidutiniai vyrų atlyginimai yra atitinkamai didesni 95,1 proc. ir 127,6 proc.

Yra kelios sritys, kuriose vidutiniškai daugiau uždirba moterys: švietimas (19,2 proc.), sausumos transportas ir transportavimas vamzdynais (10,7 proc.), socialinis darbas (11,6 proc.), stacionarinė globos veikla (8,3 proc.), baldų gamyba (7,2 proc.), pašto ir kurjerių paslaugos (6,2 proc.), tabako gaminių gamyba (5,8 proc.), metalo gaminių gamyba (5,1 proc.). 

Atlyginimų skirtumų skelbimas didins įmonių veiklos tvarumą

Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ verslo strategijos ir plėtros vadovė Jekaterina Rojaka teigia, kad vertinant organizacijų veiklą vis didesnę reikšmę įgauna ne tik finansiniai rodikliai, tokie kaip pajamos ir pelnas, tačiau ir bendrą įmonės reputaciją nulemiantys veiksniai – veiklos skaidrumas, vertybės ir vidinė kultūra, požiūris į darbuotojus, socialinė atsakomybė.

„Vis didesnį poveikį įmonių kreditingumui ir patikimumui turi tvarumas, apimantis santykių su darbuotojais skaidrumą,  požiūrį į partnerius ir bendruomenes, prisidėjimą prie visuomenei svarbių problemų sprendimo, – sako  J. Rojaka. – Statistika apie vyrų ir moterų gaunamus vidutinius atlyginimus papildo informaciją apie įmonėse vyraujantį darbuotojų motyvavimą ir karjeros galimybes.“

Pasak J. Rojakos, atlygio skirtumus darbuotojai vertina ypač jautriai ir todėl, kad Lietuvoje darbo rinkoje moterys ir vyrai užimti vienodai.  „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje skirtumas tarp 20-64 m. amžiaus dirbančių vyrų (79 proc.) ir moterų (77,4 proc.) dalies yra mažiausias Europos Sąjungoje ir sudaro tik 1,6 proc.

LR Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. Lietuvoje iš viso dirbo 1,358 mln. gyventojų – 679,9 tūkst. vyrų ir 678,2 tūkst. moterų. Tačiau vyrų ir moterų užimtumas skirtingose srityse nevienodas. Pvz., ženkliai daugiau vyrų nei moterų dirba žemės ūkyje (2,06 karto, 52,2 tūkst. ir 25,1 tūkst.), elektros ir dujų tiekime (4,3 karto, 7,7 tūkst. ir 1,8 tūkst.), vandens tiekime ir nuotekų valyme (2,5 karto, 13,1 tūkst. ir 5,2 tūkst.), statybose (10,7 karto, 91,2 tūkst. ir 8,5 tūkst.), nekilnojamojo turto operacijose (1,6 karto, 7,7 tūkst. ir 4,8 tūkst.).

Tačiau yra sričių, kuriose moterų dirba keletą kartų daugiau: sveikatos priežiūra ir socialinis darbas (6,1 karto, 13,6 tūkst. ir 83,1 tūkst.), švietimas (3,9 karto, 27,7 tūkst. ir 106,9 tūkst.), apgyvendinimas ir maitinimas (2,4 karto, 9,9 tūkst. vyrų ir 23,7 tūkst. moterų).

Tarp sričių, kuriose dirba panašus skaičius vyrų ir moterų, tačiau šias veiklas vykdančiose įmonėse vyrų gaunami vidutiniai atlyginimai išlieka didesni, yra: didmeninė ir mažmeninė prekyba (104,1 tūkst. vyrų ir 114,8 tūkst. moterų), informacija ir ryšiai (23,6 tūkst. ir 15,6 tūkst.), finansinė ir draudimo veikla (9,9 tūkst. ir 16 tūkst.), administravimas (30,8 tūkst. ir 26,2 tūkst.), viešasis valdymas ir gynyba (43,2 tūkst.  ir 43,2 tūkst.), meninė ir pramoginė veikla (10,1 tūkst. ir 16,6 tūkst.).

Tačiau „Creditinfo“ atstovė pastebi, kad vertinant vidutinius atlyginimus kiekvienoje įmonėje būtina atsižvelgti, koks yra lyčių balansas, kokias pareigas eina vyrai ir moterys, ir kokias kompetencijas bei patirtį jie naudoja užimamose pozicijose. Ji atkreipia dėmesį, kad pvz., oro transporte pilotais daugiau dirba vyrų, o orlaivių palydovėmis – moterų, todėl ir atlyginimų skirtumai yra reikšmingi.

Personalo specialistai pataria atidžiai vertinti duomenis, drąsiau aptarti karjerą ir atlygį

Šarūnas Dyburis, „AIMS International“ vadovaujantysis partneris Lietuvoje, pastebi, kad atlygio skirtumai tarp tos pačios kompetencijos ir patirties darbuotojų mažėja.

„Lietuva bendrame ES kontekste pagal vyrų ir moterų atlyginimus yra per vidurį – vidutinis vyrų atlygis statistiškai yra 13,3 proc. didesnis nei moterų, o ES vidurkis yra 14,1 proc., – teigia Š. Dyburis. – Mūsų šalis išsiskiria tuo, jog iki minimumo sunyko atlygio skirtumas tarp tokią pačią patirtį ir kompetencijas turinčių vyrų ir moterų. Tačiau dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip karjeros pauzė motinystės atostogoms, moterys maksimalaus atlygio pasiekia kiek vėliau nei vyrai – tai taip pat turi įtakos vidutiniams atlyginimams.“

„AIMS International“ vadovas Lietuvoje taip pat pastebi, kad įmonėse populiarėja motyvavimo ir atlygio politikos – jos suteikia darbuotojams aiškesnes karjeros perspektyvas, skatina siekti aukštesnių veiklos rodiklių, stiprina bendradarbiavimo dvasią organizacijų viduje.

„Taip pat ragintume moteris drąsiau vertinti savo karjeros galimybes, aktyviau siekti naujų karjeros laiptelių ir ambicingiau derėtis dėl atlygio. O visiems be išimties kandidatams – atvirai teirautis bendrovių karjeros politikos, domėtis darbuotojų veiklos rodiklių vertinimo ir motyvavimo sistemomis“, – pataria Š. Dyburis.   

Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Taip pat skaitykite: