„Gyventojų vertinimu, didžiausia finansinė tamsuma – jau praeityje. Daugėja besitikinčiųjų pajamų augimo ir mažėja dalis tų, kuriems nerimą kelia maisto kainos. Sudėtingiau turintiesiems finansinių įsipareigojimų: padaugėjo negalėjusių šių įsipareigojimų vykdyti, taip pat nuogąstaujama dėl didelės turimų finansinių įsipareigojimų naštos tiek dabar, tiek ateityje“ – sako Arnoldas Bytautas, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas.

Apklausos duomenimis, trečdalis dalyvių savo finansinę būklę įvertino kaip gerą – tai dvigubai daugiau nei prieš metus ir daugiausia per pastaruosius ketverius metus. 40 proc. (pernai 53 %) namų ūkių teigė, kad jų finansinė būklė yra vidutinė. Blogai savo finansinę būklę vertinančių namų ūkių per metus sumažėjo beveik trečdaliu – iki 22 proc.

Palyginti su ankstesniais metais, penktadaliu – iki 36 proc. padidėjo dalis atsakiusiųjų, kad namų ūkio pajamos per pastaruosius 12 mėn. išaugo. Kad jos didės per ateinančius 12 mėn., tikisi du iš trijų (62 %) apklaustųjų. Pernai tokių buvo vos 3 proc. Tiesa, pusė, t. y. dvigubai daugiau nei pernai, apklaustųjų numato, kad didės ir būtinosios išlaidos.

Beveik du trečdaliai (62 %) apklaustų namų ūkių sugeba bent truputį sutaupyti. Sutaupančių namų ūkių dalis per metus ūgtelėjo 6 proc. punktais ir buvo didžiausia per pastaruosius ketverius metus. Dažniausiai per mėnesį sutaupoma suma – 31–150 Eur, taip teigė 41 proc. respondentų, kuriems per pastaruosius 12 mėn. pavyko sutaupyti. Didesnes sumas pavyko sutaupyti 36 proc. respondentų – 11 proc. punktų daugiau nei praėjusiais metais. Svarbiausiomis taupymo priežastimis atsakiusieji įvardijo poreikį turėti pinigų nenumatytoms išlaidoms (45 %), planuojamus smulkius pirkinius ateityje (40 %) ir ilgalaikius taupymo tikslus (39 %). Tačiau namų ūkiams ir toliau sunkiai sekasi sukaupti rekomenduojamą finansinių santaupų atsargą. Rekomenduojamą 3 mėn. arba ilgesnio laikotarpio pragyvenimo išlaidoms padengti skirtą santaupų rezervą turi tik ketvirtadalis apklaustųjų.

Dažniausiai taupoma laikant lėšas sąskaitoje banke ar kredito unijoje – šią priemonę naudojantieji nurodė 77 proc. tų, kuriems pavyksta sutaupyti. Taip pat 57 proc. respondentų nurodė kaupiantys santaupas grynaisiais pinigais. Pensijų fondų arba gyvybės draudimo paslaugomis naudojosi po penktadalį respondentų. Padaugėjo gyventojų, turinčių terminuotuosius indėlius banke arba kredito unijoje – ši dalis per metus paaugo nuo 2 iki 8 proc.

Padidėjusių palūkanų normų aplinkoje šiek tiek keičiasi gyventojų požiūris į nekilnojamąjį turtą (NT) kaip investiciją. Nors NT ir toliau vertinamas kaip patraukliausia investicija – tokį vertinimą pateikė 51 proc. apklaustųjų, tačiau jų dalis per metus sumažėjo 11 proc. punktų, arba beveik penktadaliu. Kitos investavimo alternatyvos – vertybiniai popieriai, investiciniai fondai, auksas ir meno dirbiniai – gerokai mažiau populiarios, o jų dalis nesiekia 10 proc. Jaunesnio amžiaus (18–29 m.) respondentų grupė kaip investiciją išskiria virtualųjį turtą. Kaip patraukliausią investiciją jį vertina 16 proc. jaunuolių, t. y. keturis kartus daugiau nei kitose amžiaus grupėse.

Per metus išryškėjo NT kainų kitimo lūkesčių skirtumai. Manančiųjų, kad NT kainos ateityje kils, šiemet buvo 39 proc. – 16 proc. punktų daugiau nei praėjusiais metais. Kartu gerokai padidėjo ir lūkesčiai dėl kainų kritimo – to tikisi 21 proc. respondentų, t. y. penkis kartus didesnė dalis nei pernai. Tiek kainų augimo, tiek sumažėjimo lūkesčiai yra nuosaikūs – tikimasi 6–10 proc. metinio NT kainų pokyčio.

Naujausia Namų ūkių apklausos apžvalga.

Apklausa: gyventojai finansinę padėtį vertina geriau nei prieš metus, sudėtingiau turintiems finansinių įsipareigojimų

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: