Lietuvos bankas, atlikęs viešą konsultaciją, teikia konkrečius reguliacinius pasiūlymus, kurie užkardytų netinkamus investicinio gyvybės draudimo pardavimus ir apsaugotų vartotojus nuo klaidinimo. Pasiūlytais Draudimo įstatymo pakeitimais siekiama užtikrinti, kad investicinį gyvybės draudimą pasirinkę gyventojai įsigytų jų poreikius atitinkanti investicinį produktą.
„Investicinis gyvybės draudimas – tai sudėtingas, rizikingas ir brangus produktas, kurį yra įsigiję daugiau kaip 420 tūkst. Lietuvos gyventojų, tiek, kiek gyvena Kaune ir Šiauliuose kartu sudėjus. Rinkoje yra paplitusi bloga su komisinio atlygio mokėjimu susijusi praktika, ji produkto platintojus skatina labiau siekti pardavimų kiekybės, o ne kokybės. Mūsų teikiami pakeitimai iš esmės keistų padėtį, apsaugotų vartotojus nuo klaidinimo ir taip reikšmingai sustiprintų šį produktą pasirinkusių vartotojų apsaugą“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
2021 m. sudaryta beveik 50 tūkst., 2022 m. – 51 tūkst., o šiemet per 7 mėnesius – 26 tūkst. investicinio gyvybės draudimo sutarčių.
Lietuvos banko atlikto slaptojo pirkėjo tyrimo rezultatai rodo, kad beveik 40 proc. atvejų klientams buvo pasiūlytas jų poreikių neatitinkantis IGD produktas, o tai gali lemti rezultatą, kurio klientas nesitikėjo. Pvz., priklausomai nuo pasirinkto produkto ir draudiko, tiesioginiai ir netiesioginiai atskaitymai gali sudaryti nuo 20 iki 51 proc. sumokėtų draudimo įmokų, o sukaupta suma gali būti mažesnė net ir už sumokėtas įmokas.
Lietuvos bankas, įvertinęs slaptojo pirkėjo tyrimo ir jo pagrindu paskelbtos viešos konsultacijos rezultatus, gerąją užsienio patirtį ir Europos Komisijos rekomendacijas, teikia Draudimo įstatymo pakeitimus. Jais būtų:
- ribojamas produkto platintojo atlygis, kurio mokėjimas ir (ar) jo dydis tiesiogiai priklauso nuo sudarytų IGD sutarčių skaičiaus. Tai reiškia, kad draudikas negalėtų mokėti komisinio atlygio tarpininkui už kiekvieną sudarytą sutartį, tačiau galėtų mokėti fiksuoto dydžio (pvz., 1 000 Eur per mėn.) komisinį atlygį. Tai leistų sumažinti interesų konfliktą ir netinkamo pardavimo atvejų skaičių. Tam tikri ribojimai arba visiškas draudimas mokėti komisinį atlygį už draudimo principu pagrįstų investicinių produktų platinimą yra įtvirtinti dešimtyje Europos Sąjungos (ES) valstybių (Airijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Rumunijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vengrijoje);
- nustatytas reikalavimas, kad, prieš sudarydamas IGD sutartį, draudikas ar draudimo tarpininkas privalo suteikti draudėjui rekomendaciją dėl produkto tinkamumo. Juo siekiama, kad būtų atsakingiau atsižvelgiama į konkretaus kliento poreikius. Tokios praktikos laikosi aštuonios ES valstybės: Čekija, Graikija, Italija, Lenkija, Liuksemburgas, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.
Be to, Lietuvos bankas ketina nustatyti griežtesnius reikalavimus IGD produktų platintojų kvalifikacijai ir, siekdamas suteikti rinkos dalyviams daugiau aiškumo, kaip tinkamai laikytis teisės aktų reikalavimų, ketina parengti gaires dėl IGD produktų platinimo. Jose bus aptarti vartotojų poreikių nustatymo, produkto tinkamumo bei priimtinumo vertinimo ir ikisutartinės informacijos atskleidimo aspektai.
Lietuvos banko inf.
