Lietuvos teisėsaugos ir kitų institucijų, įgyvendinančių Civilinio turto konfiskavimo įstatymą, vadovai pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje iškėlė šio įstatymo taikymo problemas ir nepakankamus rezultatus, kviesdami įstatymų leidėją ir kitas institucijas bendradarbiauti, siekiant sunaikinti nusikaltėlių ekonominę galią ir pažaboti nusikalstamumą, konfiskuojant nusikaltėlių turtą.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Generalinės prokuratūros, Lietuvos policijos, Muitinės kriminalinės tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovų pasirašytoje deklaracijoje teigiama, kad per ketverius metus pasiektas civilinio turto konfiskavimo rezultatas nėra pakankamas, tad įstatymą reikia tobulinti.
Šioje deklaracijoje atkreipiamas dėmesys į nepakankamą įgaliojimų ir priemonių visumą nusikalstamu būdu įgytoms lėšoms konfiskuoti, į minėto įstatymo taikymo iššūkius. Be to, dabartinė Civilinio turto konfiskavimo įstatymo redakcija neleidžia, siekiant šio įstatymo tikslų, vykdyti veiksmingo susižinojimo su užsienio valstybėmis.
Remiantis paskutiniu 2023 metų Europolo Europos finansų ir ekonomikos nusikaltimų grėsmės vertinimu, turto suma, kurią teisėsaugai pavyksta konfiskuoti iš nusikalstamų grupuočių, vis dar išlieka mažiau nei 2 proc. metinių pajamų, o likusieji 98 proc. yra panaudojami organizuotam nusikalstamumui finansuoti.
Deklaracijoje įstatymų leidėjo prašoma peržiūrėti ir priimti anksčiau siūlytus įstatymo pakeitimo projektus, o visos suinteresuotos institucijos kviečiamos bendrais veiksmais teikti Civilinio turto konfiskavimo įstatymo pakeitimo siūlymus, priimti sprendimus dėl turto tyrimo padalinių ikiteisminio tyrimo įstaigose steigimo ar esamų stiprinimo, siekti bendro požiūrio į vienodą civilinio turto konfiskavimo taikymą visoje Europos Sąjungoje.
Deklaracija buvo pasirašyta FNTT kartu su partneriais organizuotame svarbiausiame ir didžiausiame teisėsaugos forume „Civilinis turto konfiskavimas: misija įmanoma!“, kuris subūrė geriausius savo srities ekspertus iš teisėsaugos, teismų, universitetų.
Europolo 2021 m. Sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių įvertinimo (SOCTA) ataskaita atkreipė dėmesį į didėjančią organizuoto nusikalstamumo ir nusikaltėlių infiltracijos grėsmę bei į tai, kad didelių organizuoto nusikalstamumo pajamų, kurios kasmet sudaro ne mažiau kaip 139 mlrd. EUR ir kurios vis dažniau plaunamos per lygiagrečią pogrindinę finansų sistemą, prieinamumas kelia didelę grėsmę ekonomikos ir visuomenės saugumui.
