„Baltosios bangos“ atliktas gyventojų nuostatų dėl šešėlio ir skaidrumo tyrimas rodo, kad pandemija padarė ženklią įtaką gyventojų nuostatoms dėl verslo skaidrumo ir ekonomikos šešėlio – skaidria įmonių veikla, besirinkdami paslaugas ar prekes, pasidomi 52 proc., o 66 proc. gyventojų yra labiau linkę mokėti daugiau už skaidrios ir atsakingos įmonės produkciją.  

Šiemet išaugo ir gyventojų požiūrio į įmonių skaidrumą įvertis – šiuo metu jis siekia 5,6 balų iš 10, kai pernai buvo 4,7. Indeksas rodo, kokia dalis gyventojų ir kaip stipriai domisi įmonių skaidrumu ir atsakomybe. Auga ir gyventojų nusiteikimas daugiau mokėti už skaidrios ir atsakingos įmonės paslaugas (66 proc. palyginti su 56 proc. pernai). Panašiai gyventojai vertina ir įmones, kurios žino ir valdo savo socialinius ir aplinkosauginius poveikius – už tokios įmonės produkciją daugiau mokėti sutiktų 46 proc. (palyginti su pernai 46 proc.).

Kita vertus, šešėlio mastai Lietuvoje bendromis atsakingų gyventojų, verslo ir aktyviai dirbančių institucijų pastangomis mažėja, tačiau lėčiau, nei norėtųsi – skirtingais vertinimais jo dydis siekia nuo 13 iki 20 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Gyventojų nuomonės tyrimas atskleidžia, kad pagrindinė tendencija jau keleri metai nesikeičia – jauni žmonės daug atidžiau stebi įmones, iš kurių perka prekes ar paslaugas. 63 proc. jaunų žmonių iki 30 metų sako, kad jie domisi įmonės skaidrumu ir atsakomybe, jų skaidrumo indeksas nuo pernai metų padidėjo nuo 5,2 iki 6 balų 10 balų sistemoje.

Taip pat nesikeičia tendencija, kad skaidrumui mažiausiai dėmesio skiria vyresni asmenys, gaunantys mažesnes pajamas, dirbantys nekvalifikuotą darbą, gyvenantys mažesniuose miesteliuose.

Tuo tarpu ligonių kasų specialistai primena, jog praktiškai kiekvienas gyventojas sąžiningo mokesčių mokėjimo svarbą bei naudą pajunta, kai tenka susirūpinti savo sveikata. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos – vienos pagrindinių įmokų Lietuvoje, kurios yra skirtos valstybės gyventojų sveikatos apsaugai. Surinktos PSD įmokos sudaro Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF), iš kurio kompensuojamos apdraustųjų sveikatos priežiūros paslaugos, apmokami kompensuojamieji vaistai bei medicinos pagalbos priemonės.

Šiemet PSDF sudaro 2,79 mlrd. eurų. PSDF pajamos yra net 200 mln. eurų didesnės, nei buvo numatyta pernai. Skiriant daugiau lėšų įvairioms sveikatos priežiūros sritims, pacientams kompensuojama daugiau paslaugų, gerėja jų prieinamumas. Taip pat į kompensavimą įtraukiama daugiau vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, ortopedijos technikos priemonių, modernių tyrimų ir pan.

Kas gali nutikti, jeigu žmogus dirba nelegaliai, nesudaręs darbo sutarties, ir už jį nemokamos PSD įmokos? Ligonių kasų specialistai primena – už kiekvieną vizitą pas gydytoją, prireiksiantį gydymą, tyrimą, operaciją, būtinus kompensuojamuosius vaistus ar medicinos pagalbos priemones tokiam pacientui gali tekti mokėti iš savo kišenės.

Pavyzdžiui, gyventojas dirba nesudaręs darbo sutarties, o darbdavys vietoj to, kad sumokėtų visus priklausančius mokesčius, jam algą sumoka „vokelyje“. Vieną dieną žmogui operuojamas apendicitas. Paaiškėja, kad toks darbuotojas nedraustas PSD ir už gydymą teks susimokėti pačiam. Priklausomai nuo sudėtingumo būklės, apendicito operacija ir vidutinės trukmės gydymas ligoninėje šiam pacientui gali atsieiti nuo 1 179 iki 2 014 eurų.

Dar keletas pavyzdžių. Jeigu PSD neapdraustą žmogų ištiktų smegenų išeminis insultas, gydymas, priklausomai nuo sudėtingumo būklės ir gydymo metodo (chirurginis ar ne chirurginis), atsieitų nuo 913 iki 12 329 eurų. Beje, jeigu netikėtai tektų naudoti ir trombektomijos priemones, papildomai prie gydymo kainos tektų sumokėti 7 681 eurą.

Jeigu prireiktų vaistų melanomai, plaučių vėžiui gydyti, jie PSD neapdraustam žmogui gali kainuoti per 60 tūkst. eurų, o vaistai inkstų vėžiui gydyti – daugiau nei 80 tūkst. eurų, tuo tarpu inksto transplantacijos operacija ir gydymas vidutiniškai kainuotų net 30 479 eurų.

Dar daugiau – PSD apdrausti tam tikro amžiaus asmenys gali pasitikrinti sveikatą ir pagal prevencines programas, kurių gydymo išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš PSDF. Tuo tarpu PSD vengusiems mokėti žmonėms, prireikus, tektų susimokėti patiems.

Pavyzdžiui, priklausomai nuo paciento sudėtingumo būklės, priešinės liaukos (prostatos) operacija dėl piktybinio naviko gali kainuoti nuo 1 143 iki 4 313 eurų, o ambulatoriniam gydymui skirti vaistai per metus – apie 25 tūkst. eurų. Krūties piktybinio naviko operacija atsieitų nuo 1 521 iki 2 465 eurų, o ambulatoriniam gydymui skirti vaistai krūties vėžiui gydyti per metus galėtų kainuoti apie 28 tūkst. eurų ir daugiau. Jeigu dėl piktybinio naviko prireiktų atlikti tam tikras gimdos ir gimdos priedų procedūras, iš savo kišenės tektų sumokėti nuo 1 819 iki 5369 eurų.

Ligonių kasų specialistai primena, jog paminėti keli skaičiai iš pirmo žvilgsnio – tik sausa, tačiau iškalbinga finansinė statistika ir ji bet kada gali skaudžiai paliesti vengiančiojo mokėti PSD kišenę.

Vienuoliktą kartą organizuojama pilietinė skaidrumo akcija „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ vyksta gegužės 16-23 dienomis. Akcijos organizatoriai kviečia dalyvauti įvairiuose renginiuose, paskaitose, diskusijose, pasikalbėjimuose apie tai, kodėl yra svarbus atsakingas gyventojų ir verslo elgesys bei kaip jis lemia mūsų visų gyvenimo kokybę.
Akcijos iniciatoriai ir rengėjai – asociacija „Investors’ Forum“ ir skaidraus verslo iniciatyva „Baltoji banga“.

Daugiau informacijos apie renginį galima rasti čia.  

„Baltosios bangos“ ir ligonių kasų informacija

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: