Priklausomybės ir ligų priežastys skiriasi

Rūkyti priprantama pagrinde dėl nikotino – natūraliai tabako augale susidarančios veikliosios medžiagos. Ji stimuliuoja už malonumo pojūtį atsakingus smegenų centrus ir skatina dopamino išsiskyrimą. Tačiau ilgainiui organizmas prie padidėjusio dopamino lygio pripranta, tad prisidegti cigaretę norisi vėl ir vėl. Neparūkius ima kamuoti prasta nuotaika, nerimas, gali būti sunku susikoncentruoti ir atsipalaiduoti. Dėl to toliau rūkoma, o priklausomybė gilėja.

Visgi, nors priklausomybė rūkymui išsivysto daugiausiai dėl nikotino poveikio, ši medžiaga pati savaime yra gerokai mažesnis blogis nei visas pluoštas pavojingų cheminių medžiagų, įkvepiamų su cigarečių dūmais.

Cigarečių dūmuose – nuodai

Prisidegus cigaretę tabakas ima degti 600 laipsnių temperatūroje ir paskleidžia dūmų kamuolį, kuris yra tikras nuodų debesis. Vien juose esančių skirtingų kancerogenų priskaičiuojama netoli šimto. Būtent jie, o ne nikotinas, reikšmingai didina plaučių ir kitų organų vėžio riziką. Pavyzdžiui, rūkantiesiems rizika susirgti plaučių vėžiu yra net 20 kartų didesnė nei nerūkantiesiems. Cigarečių dūmuose esantys kancerogenai taip pat gali sukelti burnos ir gerklės, skrandžio, žarnyno, kepenų, kasos, inkstų, bronchų ir daugelio kitų organų vėžį.

Rūkant cigaretes organizmas nuodijamas ir tokiomis medžiagomis kaip anglies monoksidas, kuris sumažina deguonies lygį kraujyje ir gali reikšmingai pabloginti savijautą. Dėl to rūkantiesiems gali tapti sunkiau užsiimti fizine veikla, greičiau „pritrūkstama kvapo“. Degant cigaretei taip pat susidaro ir žmogaus sveikatai pavojingos dervos. Jos palieka rusvas nuosėdas ant rūkančiųjų dantų bei rankų. Įkvėptos šios dervos gali turėti žalingą poveikį plaučiams ir sukelti rimtų sveikatos problemų.

Cigarečių dūmuose esančios pavojingos medžiagos didina ne tik vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką, bet žaloja praktiškai visus organizmo organus – pradedant kvėpavimo takais ir baigiant oda bei plaukais.

Metant rūkyti vien valios pastangų gali nepakakti

Tad kaip su cigarečių dūmais įkvepiamam nuodų kokteiliui pasakyti – ne? Svarbiausi patarimai, kurie gali padėti mesti rūkyti:

• Reikės valios pastangų. Vis dėlto vien jų gali nepakakti. Jei nepavyksta rūkyti mesti iš karto, gydytojai pataria pamėginti palaipsniui mažinti surūkomų cigarečių skaičių.
• Svarbu surasti veiklų. Atsikratant įpročio rūkyti, taip pat svarbu surasti veiklų, kurios leistų nukreipti dėmesį nuo poreikio pridegti cigaretę. Pavyzdžiui, rūkymo pertraukėlę iškeitus į trumpą mankštą ar keleto knygos puslapių perskaitymą galima lengviau išsivaduoti nuo priklausomybės, o tuo pačiu suteikti naudos savo organizmui ir protui.
• Fizinis aktyvumas. Jis kovoje su žalingu įpročiu gali būti ypač naudingas – judant ir sportuojant organizmas natūraliai išskiria nedidelius dopamino kiekius, o savijauta pagerėja. Dėl to nuotaikai praskaidrinti nebereikia griebtis cigaretės.
• Atsikratykite pagundų. Mesti rūkyti bus neabejotinai sunkiau, jei po ranka turėsite cigarečių. Atsikratykite ne tik jų, bet ir peleninių, žiebtuvėlių ir kitų dalykų, kurie gali priminti apie rūkymą. Taip pat gerai išvėdinkite namus, išplaukite cigarečių dūmų prisigėrusius drabužius. Vien cigarečių kvapas gali skatinti norą rūkyti. Taip pat venkite vietų kuriose rūkoma.
• Už sėkmę paskatinkite save. Motyvacija mesti rūkyti bus didesnė, jei už tai lauks apčiuopiamas atpildas. Kuo ilgiau nerūkoma, tuo atpildas gali būti didesnis. Pavyzdžiui, už savaitę be cigarečių galima palepinti save išskirtine vakariene, nerūkius mėnesį – nauja knyga ar kitu daiktu, o už pusmetį – kelione. Juk metus rūkyti galima nemažai sutaupyti, tad ir lėšų tokiems dalykams liks daugiau.
• Valgykite vaisius ir daržoves. Metant rūkyti gali kilti noras cigarečių trūkumą kompensuoti kitais nesveikais įpročiais – pavyzdžiui, valgyti daug nesveiko maisto ar saldumynų, vartoti alkoholį. Tačiau visiškai atleisti vadelių nereikėtų – prasti sprendimai mityboje gali sumažinti ir valią atsisveikinti su cigaretėmis. Jei norisi užkandžiauti, verta rinktis vaisius, daržoves, riešutus ar kitus sveikatai palankesnius užkandžius.
• Nebijokite kliautis artimųjų parama. Kai kyla tam tikrų iššūkių, artimųjų parama yra itin svarbi. Pasikalbėkite su jais, pasakykite, kad bandote mesti rūkyti, nesigėdykite pripažinti, kad tai padaryti yra sunku. Artimųjų palaikymas įkvėps nesustoti pusiaukelėje.
• Nepasiduokite. Mesti rūkyti iš pirmo karto pavyksta retam. Svarbu nenuleisti rankų ir procesą pradėti iš pradžių. Paanalizuokite, kodėl mesti rūkyti išsyk nepavyko, kokie dirgikliai paskatino vėl prisidegti cigaretę. Antrą ar trečią kartą turėsite daugiau patirties ir būsite geriau pasiruošę su cigaretėmis atsisveikinti visiems laikams.

Atsikratyti žalingo įpročio niekuomet nevėlu

Visgi neretai, norint mesti rūkyti, gali tekti į pagalbą pasitelkti ir papildomas priemones. Susiduriantys su sunkumais metant rūkyti gali rinktis pakaitinės nikotino terapijos priemones – pavyzdžiui, nikotino pleistrus, kramtomąją gumą. Šios priemonės yra skirtos palaipsniui mažinti nikotino kiekį ir galiausiai mesti rūkyti. Jei nustoti rūkyti nepavyksta savarankiškai, rekomenduojama kreiptis į Priklausomybės ligų centrą. Jo specialistai gali skirti medikamentinį gydymą ir padėti atsikratyti abstinencijos simptomų.

Jei mesti rūkyti vis tiek nepavyksta, verta bent jau pabandyti sumažinti žalingo įpročio daromą žalą. Manoma, kad alternatyvūs bedūmiai nikotino gaminiai, kuriuose nevyksta degimas, leidžia gauti nikotino be chemikalų, kurie įprastose cigaretėse susiformuoja tabako degimo metu.  

Nors iki išsivadavimo nuo rūkymo gali tekti nueiti netrumpą kelią, tačiau jam ryžtis tikrai verta. Geresnė savijauta ir sumažėjusi pavojingų ligų riziką atperka visas pastangas. Įkvėpti turėtų ir faktas, kad net ir po ilgamečio rūkymo žmogaus organizmas sugeba atsistatyti – pavyzdžiui, rūkymo pažeisti plaučiai ima gyti jau po mėnesio nuo paskutinį kartą įtraukto dūmo. Po metų nuo žalingo įpročio atsikratymo pavojingų ligų rizika sumažėja perpus.