Per pastaruosius kelis metus Jonava ir vėl stebino maloniais pokyčiais. Kuriuos iš jų laikote reikšmingiausiais? 

Tiesą sakant, net nežinau, nuo ko pradėti. Per pastaruosius metus daugybė pokyčių įvyko ir mieste, ir kaime, įvairiausiose srityse nuo švietimo, kultūros iki visuomenei skirtos naujos infrastruktūros. Kadangi neretai teko būti šių pokyčių iniciatoriumi ar bent prisidėti prie jų, visi atlikti darbai atrodo labai artimi. 

Žinoma, visuomenei turbūt labiausiai pastebimi matomi nauji traukos statiniai. O tokių per šią kadenciją pastatėme ar įrengėme ne vieną. Pirmiausia, mieste įrengtas pėsčiųjų tiltas  per Žeimių gatvę ilgą laiką buvo tik svajonė.

Pamenu, kuomet dar buvo atliekami projektavimo darbai, įtraukėme į procesą ir jonaviečius – siūlėme rinktis labiausiai patikusio tilto eskizą. Vėliau ilgus metus projektas dokumentų pavidalu laukė savo šanso būti pastatytas. Buvo net dvejonių, ar tiltas neliks tik eskizu ir ar pavyks jį pastatyti. Kad taip nenutiktų, aktyviai dirbau man žmonių patikėtą politiko darbą – rodžiau, prašiau, įtikinėjau. Nebuvo lengva, bet mums pavyko, pavyko gauti šiam projektui valstybės finansavimą, įtikinti tuo metu pareigas ėjusį Susisiekimo ministrą, kad toks tiltas nėra tik Jonavos užgaida, kad jis ne tik pasitarnaus saugiam pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimui, bet taps dinamiško Jonavos miesto simboliu. Tad, galima teigti, kad atkaklus ir nuoseklus darbas leidžia realizuoti net didžiausias svajones. 

Kitas ne mažiau ryškus pavyzdys – užbaigta Jonavos miesto stadiono rekonstrukcija. Darbus pradėjęs rangovas bankrutavo, tad teko ieškoti naujo, projektas pabrango, bet sugebėjome susitelkti ir sėkmingai užbaigti statybas. Tai nebuvo paprasta. Juk Vilnius, mūsų šalies sostinė, ir šiandien neturi net stadiono pamatų, o mes turim visą stadioną. Ir ne šiaip stadioną. Jame galima žaisti tarptautines varžybas, tad dėl jo tikrai nėra gėda. 

Gal ne visi supranta, bet pastarųjų kelių kadencijų darbai vystant sporto infrastruktūrą nėra politinės improvizacijos. Tai nuoseklus daugiametis siekis ne išblaškyti, o vienoje vietoje sukurti šiuolaikines sporto bazes – areną, slidinėjimo centrą, stadioną, baseiną,  – kurios tenkintų ir sportuojančiųjų, ir visuomenės poreikius. Ir dabar galiu drąsiai pasakyti, jog vargu ar Lietuvoje yra kita tokia savivaldybė, kurioje būtų tokios galimybės sportuoti, judėti, propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Ne veltui 2020 metais Jonavai buvo įteiktas “Metų sporto miesto” apdovanojimas. Visų šių pokyčių vyšnia ant torto taps gruodžio mėnesį atidarytas Jonavos baseinas. 

Per kiek ilgiau nei du metus pastatytas nuostabus statinys. Man asmeniškai jis tarsi trečiasis vaikas – ilgai lauktas, statytas, išpuoselėtas ir pasiruošęs džiuginti. Baseinas puikiai įsikomponuos į Joninių slėnio panoramą, o žiemą lankytojams kurs kalnuotų Alpių pojūtį. Šis statinys išties nominuoja visos ketverių metų kadencijos mano kaip politiko veiklą. 

Be šių pastebimų pokyčių nereikia užmiršti ir kitų nemažiau svarbių, bet gal kiek labiau kasdieniškų – įrengti nauji laiptai slidinėjimo trasos papėdėje; įrengtos naujos dviračių takų atkarpos ir mieste, ir į Ruklos miestelį; kasmet atnaujinamas Jonavos autobusų parkas, kuriame jau kitąmet keleivių patogumui tarnaus net 5 elektrobusai; viešojo transporto keleivių švieslentės stotelėse; neleista centrinės valdžios „reformatoriams“ sužlugdyti Jonavos ligoninė į kurią kasmet investuojame; sutvarkyta Šv. apašt. Jokūbo bažnyčios išorė; investicijos į kaimo seniūnijų kelius, viešąjį ūkį, gatvių apšvietimą. Atliktus reikšmingus darbus galima būtų tęsti ir tęsti. Vien jiems išvardinti neužtektų keleto lapų, todėl neatsitiktinai kasmet leidžiam atliktų darbų ir veiklos ataskaita. 

Ar yra tikslų, kurių vis dėlto dėl kažkokių priežasčių nepavyko pasiekti? 

Net ir dirbant nuoširdžiai, neskaičiuojant nei laisvo laiko, nei jėgų tinka pripažinti, kad ne viskas pavyko. Kartais tai lėmė aplinkybės, kartais pritrūkta lėšų ar centrinės valdžios palaikymo ir supratimo. Man labai norėjosi ir dariau viską ką galėjau, kad jau šią kadencijų prasidėtų realūs aplinkkelio įrengimo darbai. Ir nors projektas parengtas, o valstybė iš gyventojų išpirko žemę, tačiau jau kuris laikas mindžikuojama. 

Deja, bet visoje Lietuvoje kelių būklė tik prastėja. Neskiriama užtektinai lėšų ne tik keliams tinkamai prižiūrėti, bet ir sparčiau mažinti žvyrkelių kiekį, tvarkyti tiltus ir viadukus, statyti naujus aplinkkelius. Menkai guodžia ir žinojimas, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) yra viešai konstatavusi, jog šalyje šiuo metų reikia įrengti 18 aplinkkelių ir Jonavos aplinkkelis reitinguojamas pirmuoju pagal įrengimo eiliškumą, tai yra, jis bus statomas pirmiausiai. Klausimas tik: kada? Mus pasiekiantis atsakymas - kai bus skirtas finansavimas. Politinis centrines valdžios kalambūras: kada? – kažkada! Ir aš, ir Jonavoje rinktas Seimo narys Eugenijus Sabutis neleidome Jonavos pamiršti nei Susisiekimo ministerijai, nei LAKD. Dirbsime šiuo klausimu tol, kol jis bus galutinai išspręstas. Tikiuosi, tam neprireiks man pačiam tapti Susisiekimo ministru ar vyriausybės vadovu. 

Yra ir kitų didesnių bei mažesnių projektų, kurie strigo. Nors labai norėjome Rimkuose įkurti parką miestiečiams, kurio įrengimas politinių oponentų buvo skundžiamas įvairiausioms institucijoms kuriant mitą, kad meras neva nori įsirengti parką sau – suprask, asmeninį M. Sinkevičiaus parką – bet šįkart procesą sustabdė ne politinis kvailumas, o nevykęs rangovas, kuris laimėjo parko įrengimo viešąjį konkursą, nuolat meluodamas tempė gumą, kol galų gale nutraukėme sutartį. Naujo rangovo paieškos persikels į kitus metus. Kaip ir minėjau, ne visada ir ne viskas pavyko, bet mes nepasiduodam, gal tik kartais ilgiau užtrunkam. 

Mūsų rajonas pagyrų sulaukia ir iš gyventojų, ir iš svečių - dažnai minimos išpuoselėtos erdvės, renovuoti daugiabučiai, išvystyti pėsčiųjų bei dviračių takai, nemenka kultūros ir sporto renginių, dažniausiai nemokamų, pasiūla. Rodytųsi, jau beveik visas padaryta ir belieka mėgautis tuo. Kuo žadate nustebinti jonaviečius kitoje kadencijoje? 

Neabejotinai išsiskiriam kaip sportiškas, aktyvus, kultūrą mylintis miestas. Savivaldybė, kurioje renovuoti ne tik visuomenės paskirties statiniai – mokyklos, darželiai – bet pirmaujame ir pagal daugiabučių renovacijos mastus. Nors esame rajonas, kuriame vystoma chemijos pramonė, baldų gamyba, bet stengiamės puoselėti savo aplinką įvairiais želdynais, ekologišku viešuoju transportu. Per kadenciją buvome pastebėti ir apdovanoti įvairiausiose kategorijose. Pastarąją kadenciją gavome du Auksinės Krivūlės (aukščiausias savivaldos apdovanojimas) apdovanojimus už kultūros puoselėjimą ir pagalbą Ukrainos karo pabėgėliams. 

Tikiu, kad kiekvienas jonavietis didžiuojasi mūsų išpuoselėtu kraštu ir turi ką apie jį papasakoti. Ir nors pastarąją kadenciją nuveikta daug, bet idėjų ir parako naujajai tikrai netrūksta. Žinoma, dalis darbų bus tęsiama – daugiabučių kiemų tvarkymas, pastatų renovacija, miesto erdvių tvarkymas ir t.t., bet yra ir naujų sumanymų. 

Kitą kadenciją neabejotinai norime realizuoti Neries prieplaukos projektą; dar labiau įveiklinti Joninių slėnio kalną pritaikant jį vasaros pramogoms; galutinai pritaikyti 43 hektarų žemės sklypą Jonavos verslui ir investuotojams; skirti būtinas lėšas Jonavos ligoninės atsinaujinimui ir paslaugų plėtrai; visoje savivaldybėje diegti energiją tausojančias ir „žalumą bei ekologiją“ skatinančias priemones; transformuoti visą Jonavos autobusų parką atsisakant dyzeliu varomo transporto; pradėti futbolo maniežo statybas ir t.t. 

Manau, kad daugelis idėjų taps mūsų rinkimų programos turiniu. Ir kam jau kam, bet idėjų ir sumanymų man netrūksta – kartais trūksta tik pinigų. 

Esate dažnai matomas ir girdimas nacionaliniame eteryje, televizijose, radijo laidose, kai kurie politikos analitikai sako, kad sulig Jūsų atėjimu vadovauti Lietuvos savivaldybių asociacijai, savivaldai pavyko tapti kur kas labiau matoma, girdima ir darančia reikšmingą įtaką centrinei valdžiai. Kokių esminių dalykų pavyko pasiekti gerinant, darant efektyvesne ir savarankiškesne visos savivaldos, o kartu ir Jonavos rajono savivaldybės, veiklą? 

Taip, išties savivaldybių temos tapo labiau matomos. Manau, prie to prisidėjo ne tik mano kaip Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovo veikla, bet ir pastarąją kadenciją šalį ištikusios krizės. Krizės, kurių suvaldymas nebūtų buvęs įmanomas ar sėkmingas be savivaldos lyderystės. Šiandien atrodo, kad tai jau tolima istorija, bet ar pamenat beveik du metus su Covid-19 pandemija? Testavimas, judėjimo ribojimai, vakcinacija, institucijų, ypač švietimo įstaigų, darbo organizavimas ir t.t.  

Nespėjus atsikvėpti nuo pandemijos ištiko nelegalių Lukašenkos atvarytų migrantų antplūdis. Vėliau -  Rusijos agresija ir sukeltas karas Ukrainoje bei į Lietuvą atvykę karo pabėgėliai. 

Pastaroji kadencija, regis, buvo gyvenimas nuo vienos krizės iki kitos krizės. O neretai vienu metu vyko net kelios krizinės situacijos. Teko ne tik tvarkytis, bet, kaip jau minėjau, teko imtis lyderystės. Toli gražu ne visada ir visuomet centrinė valdžia gebėjo tinkamai koordinuoti, komunikuoti ir organizuoti įvairius procesus ištikus bėdoms. Būtent savivalda kaip toji kempinė – viską sugeria, iškuopia ir išblizgina. Jonava, kaip ir kitos savivaldybės, demonstravo gebėjimą tvarkytis su visais iššūkiais, dažnu atveju tapdama ir pavyzdžiu kaimynams. 

Krizėms atslūgus, man, kaip visos savivaldos vadovui, tenka kalbėti apie ir apie valstybės biudžetą, ir apie įvairių savivaldos funkcijų bei  apgailėtiną kelių tvarkymo finansavimą, ir apie savivaldos modelį bei pasikeitimus, laukiančius naujos kadencijos mero ir tarybos. Temų yra daug, visos jos labai žemiškos, tarkim, šildymo kompensacijų skyrimo tematika, ir visur reikia supratimo, įsigilinimo, gebėjimo paaiškinti, suformuluot problemas, jei tokių esama. Bendrai džiaugiuosi, kad per pastarąjį laikotarpį akivaizdžiai pakito centrinės valdžios ir savivaldos santykis. Atsirado daugiau pasitikėjimo, daugiau įsiklausimo ir supratimo. 

Malonūs pokyčiai aplankė ne tik Jonavą, bet ir jūsų šeimą - per šią kadenciją gandrai aplankė net dukart. Kaip pavyksta suderinti gausybę įsipareigojimų ir šeimyninį gyvenimą? 

Sudėtinga suderinti. Bet aš toks nei pirmas, nei paskutinis. Žinoma, kad mero, asociacijos prezidento, politiko darbas reikalauja dėmesio, neretai ilgesnių darbo valandų  - juk atsiranda veiklos ir renginių savaitgaliais. Bet vaikai tėtį dar atpažįsta, tai kol kas viskas kontroliuojama (juokiasi). Suprantama, reiktų padėkoti žmonai Aistei, kuriai tenka nemenkas krūvis. Stengiuosi maksimaliai išnaudoti savaitgalius ir bent juos skirti šeimai. Gal dėl to toli gražu ne visus renginius aplankau ar visur suspėju, bet toks jau tas mano darbo ir asmeninio gyvenimo balansas.

LSDP Jonavos rajono skyriaus parengtas interviu 

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos raj. skyriaus kandidatų sąrašo Jonavos rinkimų apygardoje nr.10 rinkimų sąskaitos