Vakar, balandžio 24 d., Lietuvos miškuose kilo net 22 gaistai, nuniokoję bendrą 59 hektarų plotą. Daugelyje miško gaisraviečių ugniagesiai ir miškininkai budėjo per naktį, kad gūsingas vėjas vėl neįpūstų ugnies. VĮ Valstybinių miškų urėdijos miško apsaugos specialistai perspėja, kad beveik visoje šalies teritorijoje vyrauja IV klasės miškų gaisringumas ir gaisrų pavojus išlieka labai didelis.
Nuo šių metų pradžios šalyje užregistruoti 105 miško gaisrai 150 hektarų plote. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet ugnis miškams pridarė daug daugiau žalos – miškai liepsnojo 3 kartus dažniau, išdegė 15 kartų didesnis miško plotas. Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai pagal gautus pranešimus tikrinti informacijos dėl galimo gaisro šiais metais jau buvo išvykę daugiau nei 240 kartų, beveik pusę jų – per paskutines 7 dienas.
„Gaisrų priežastis ta pati – neatsargus arba neatsakingas žmogaus elgesys. Kai toks sausas ir lėtas pavasaris, kol medžiai nesulapojo ir nesužaliavo žolė, kuri galėtų stabdyti ugnies plitimą, mažos kibirkšties ant perdžiūvusios miško paklotės pakanka ugniai įsiplieksti“, – sako VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus specialistas Dainius Adžgauskas.
Vakar gaisrai didelės žalos pridarė Mažeikių, Dubravos Kazlų Rūdos, Kretingos regioninių padalinių prižiūrimuose miškuose. Dubravos regioninio padalinio Gaižiūnų girininkijoje ugnis įsiplieskė 2 kartus skirtingose vietose, kiekvienoje išdeginusi apie 10 hektarų plotą.
„Po kiekvienu medžiu gausiai pilame vandenį, kad ugnis nepersikeltų į paviršių. Miškininkai pakaitomis budi visą parą, dieną atvažiuoja ir ugniagesių komandos. Jei tokios oro sąlygos bus ir toliau, ugnies židinių gesinimas durpyne gali užtrukti ir mėnesį“, – pasakoja Š. Bagdonas.
Lietuvos miškus, kuriuose yra didžiausia rizika gaisrams kilti, stebi antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos, operatyviai užfiksuojančios dūmus. Kitur budi miškų pareigūnai.
Valstybinių miškų urėdijos, Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pareigūnai visoje šalies teritorijoje vykdo reidus, kurie jau davė rezultatų – buvo laiku sureaguota į gaisro signalus. Reidų metu lankomasi vietovėse, besiribojančiose su mišku, kur yra didelė tikimybė kilti žolės gaisrams, ir rekreacinėse teritorijose esančiuose miškuose. Taip pat pareigūnai apvažiuoja pamiškėse esančias sodybas, gausiau lankomas miško poilsiavietes.
Valstybinių miškų urėdija prašo visų šalies gyventojų, pastebėjusių degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
VĮ Valstybinių miškų urėdija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymu, organizuoja bendros valstybinės miško priešgaisrinės apsaugos sistemos įgyvendinimą ir palaikymą visuose šalies miškuose – valstybiniuose ir privačiuose. Pagal šią sistemą įmonės regioniniai padaliniai stebi miško gaisrų kilimo vietas, gesina miško gaisrus, miškuose atnaujina mineralizuotas juostas, įrengia priešgaisrinius kelius, vandens telkinius, vykdo prevencinę veiklą.
