Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) suplanuota intervencija į sveikatos priežiūros sistemos teisinę bazę gresia dar ilgesnėmis pacientų eilėmis pas gydytojus, mažesniais atlyginimais medikams, didėsiančia korupcija bei maždaug 117 mln. eurų išaugsiančiomis valstybės išlaidomis. Įstatymų pataisos ne padės pasiekti Vyriausybės programoje suformuluotų tikslų, o pablogins situaciją visiems sistemos dalyviams. Tokios išvados prieita ISM universiteto mokslininkams ir Europinės strateginių konsultacijų įmonės „Claria Strategy Partners“ analitikams atlikus SAM planuojamų intervencijų poveikio vertinimo studiją po to, kai Seimas birželį priėmė svarstyti pirmuosius SAM parengtus sveikatos priežiūros sistemos įstatymų pakeitimų projektus.
„Per Nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje buvo suformuota sveikatos priežiūros sistema, kurioje sinergijos principu veikia viešasis ir privatus sektoriai. Ši sistema davė teigiamų rezultatų, bet ir sukūrė iššūkių, kuriuos savo programoje Vyriausybė apsiėmė spręsti. Tačiau surinkus ir apdorojus duomenis, studijos darbo grupė priėjo išvados, kad Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlyti problemų sprendimo būdai nesukuria prielaidų pagrindinių sistemos iššūkių sprendimui. Atvirkščiai, matome realią riziką, kad numatomi pakeitimai pablogins situaciją visiems sistemos dalyviams bei padidins valstybės išlaidas,“ – pabrėžia ISM universiteto rektorius dr. Dalius Misiūnas.
Pasak D. Misiūno, identifikuojami trys pagrindiniai dabartinės Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos iššūkiai - ilgos pacientų eilės, pacientų tiesioginiai mokėjimai ir medikų trūkumas. Jų sprendimui SAM yra pateikusi teisines iniciatyvas, kuriomis siekiama įtvirtinti prioritetą valstybinėms įstaigoms sudaryti sutartis su Valstybine ligonių kasa, priemokų draudimą ir mokamų konsultacijų siuntimų nepripažinimą.
Valstybinės monopolijos požymiai
„Analizuojant numatomų pokyčių poveikį formuojasi išvada, kad iš esmės yra projektuojamas sveikatos priežiūros sistemos kolektyvizacijos modelis, paremtas valstybine monopolija ir tai vyksta neįvertinus kitų būdų identifikuotoms problemoms spręsti,“ – teigia „Claria Strategy Partners“ partneris Justinas Šukys. Jo teigimu, svarstomos priemonės sukuria vadinamąją trilemos situaciją, kurioje vienu metu siūlomomis intervencijomis neįmanoma pasiekti gerų rezultatų pagrindinėms sveikatos sistemos dalyvių grupėms: pacientams - gresia paslaugų prieinamumo ir kokybės pablogėjimas, medikams - kyla darbo užmokesčio mažėjimo ir emigracijos didėjimo rizika, sistemos finansuotojui (Valstybinei ligonių kasai) - gali išaugti viešųjų finansų poreikis dar labiau, bei didėti šešėlis ir korupcija.
Analitikų vertinimu, priėmus pataisas, tiesioginiai pacientų mokėjimai iš esmės nesumažės, ilgiausiai laukiantiems pacientams laukimo trukmė dar pailgės, medikų atlyginimai gali sumažėti iki 14 proc., o sistemos išbalansavimas valstybei gali kainuoti papildomus maždaug 117 mln. eurų.
Arklys statomas prieš vežimą
Lietuvos medikų sąjūdžio Valdybos pirmininkės Auristidos Gerliakienės teigimu, medikai pasisako už stiprią ir vieningai veikiančią Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą, kurioje sinergijos pagrindais dirba tiek stiprus viešasis, tiek stiprus privatus sektorius. Pasak jos, dabartinės teisės aktų pakeitimų formuluotės tokios sistemos nekuria.
„Medikų trūkumo problemą bandoma išspręsti priverčiant gydytojus pereiti iš privačios medicinos į viešąjį sektorių. Tačiau procesas taip nevyks. Mūsų apklausos rodo, kad medikai neis dirbti į prasčiau apmokamas, o dažnai ir sudėtingos organizacinės kultūros įstaigas, vietoj to rinksis privatų sektorių arba emigraciją. Pirmiausia būtina spręsti valdysenos ir medikų kartos auginimo klausimus, o ne vykdyti dirbtines intervencijas į darbo rinką“, - sako A. Gerliakienė.
Kokybiškas dialogas su socialiniais partneriais nevyksta
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė pabrėžia, kad pacientų bendruomenei labiausiai rūpi sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, o ypač svarbus aspektas - prieinamumas laiko prasme.
„Ne mažiau svarbi yra paciento teisė gauti paslaugą jo pasirinktoje gydymo įstaigoje ir pas pasirinktą specialistą. Šiandien medicina neįsivaizduojama be individualizuoto požiūrio – toks tikslas įrašytas ir Vyriausybės programoje. Pacientui vis svarbiau dalyvauti savo gydymo procese, priimti informuotus sprendimus dėl savo sveikatos priežiūros, todėl principas „vienas sprendimas visiems“ – ar tai būtų paslauga, ar vaistas, ar medicinos pagalbos priemonė – jau nebetinka.
Negalima klaidinti pacientų, sakant, kad siuntimas garantuoja nemokamą paslaugą – būtina aiškiai paaiškinti, kad galimybę ją gauti lemia tarp Ligonių kasų ir gydymo įstaigų sudarytos sutartys bei jose numatytos PSDF lėšomis apmokamų paslaugų apimtys ir jų ribojimas. Pacientai nuolat girdi, kad PSDF biudžetas nėra pakankamas, jie kai kuriais atvejais yra pasirengę susimokėti už greitesnį vizitą pas norimą specialistą ar jiems tinkamesnę medicinos pagalbos priemonę. Vis dėlto, vieną kartą sumokėjęs už paslaugą, pacientas neturi būti priverstas savo lėšomis dengti viso tolesnio diagnostikos ar gydymo proceso. Visa tai buvo ne kartą išsakyta sprendimo iniciatoriams, tačiau kokybiškas dialogas su socialiniais partneriais nevyksta. Panašu, kad pagrįstai nuogąstaujame, ką parodė ir šiandien pristatytas tyrimas, kad Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomos priemonės iššauks priešingą nei tikisi iniciatoriai efektą“, - akcentavo N. Čiakienė.
Alternatyvūs siūlymai, sprendžiantys iššūkius trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje
Studiją atlikę mokslininkai pateikia galimas iššūkių sveikatos priežiūros sistemoje sprendimo alternatyvas. Pacientams mažiau mokėti už paslaugas trumpalaikėje perspektyvoje leistų priemokų reguliavimas, o ne uždraudimas ir kompensacijos socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Ilgalaikėje perspektyvoje – viešojo finansavimo sveikatos priežiūrai didinimas bei papildomo sveikatos draudimo plėtra (Lietuvoje šios finansavimo formos naudojimas net keturis kartus mažesnis nei ES vidurkis).
Viešosios sveikatos priežiūros įstaigos turimais ištekliais gali sumažinti eiles, pagerinti paslaugų prieinamumą ir kokybę, jei jose būtų įgyvendinti gerosios valdysenos principai, įsteigtos nepriklausomos valdybos, įdiegtos veiklos efektyvumo ir produktyvumo didinimo bei kokybės gerinimo programos, paremtos pažangiomis vadybos praktikomis.
Sistemos finansuotojai turėtų perskaičiuoti Valstybinės ligonių kasos nustatytus sveikatos priežiūros paslaugų įkainius ir PSD įmokas, o apmokėjimą gydymo įstaigoms susietų su jų kuriama pacientams verte - teikiamų paslaugų kokybe bei rezultatais.
„Socialiniai partneriai sutaria, kad Vyriausybės suformuluoti tikslai yra svarbūs ir jų būtina siekti. Diskusija kyla dėl priemonių tikslingumo ir tinkamumo. Šios studijos tikslas – sudaryti sąlygas duomenimis grįstai viešai socialinių partnerių diskusijai, nes priimti sprendimai turės įtakos visoms visuomenės grupėms, todėl jie negali būti skuboti“, - teigė D. Misiūnas.
Apie studiją
“SAM planuojamos intervencijos į Lietuvos sveikatos priežiūros sektorių poveikio vertinimo studiją“ atliko ISM universiteto mokslininkai ir Europinės strateginių konsultacijų bendrovės „Claria Strategy Partners“ konsultantai 2025 birželio – rugpjūčio mėn., Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos užsakymu.
Studijos tikslas - atlikti SAM inicijuotų įstatymų ir kitų teisės aktų poveikio sveikatos priežiūros sistemai ir jos dalyviams įvertinimą bei pateikti rekomendacijas sveikatos politikos formuotojams bei įgyvendintojams.
Studija siūlo remtis „paciento verte grįstos sveikatos priežiūros koncepcija“ (angl. value based healthcare), kurią suformulavo Harvardo profesorius Michael Porter ir kolegos. Kertinė koncepcijos idėja yra suteikti kuo daugiau vertės už mažesnę kainą, pagrindinis vertės matas paciento gydymo rezultatas, t.y. sveikatos būklės pagerėjimas.
Studijos duomenų bazę sudaro oficialūs tarptautinių ir Lietuvos organizacijų statistikos šaltiniai (Eurostat, EBPO, Valstybės duomenų agentūra, Higienos institutas, VLK, kt.), sektoriaus tyrimai ir strateginiai dokumentai (STRATA, valstybės institucijų publikacijos), sveikatos vadybos akademinė literatūra, tikslinės ekspertų apklausos, kiti oficialūs duomenų šaltiniai.
