Daugiau dėmesio projektavimui
Bendrovės „Renovacijos konsultacijos” direktorius Renatas Zinkevičius teigia pastebintis besikeičiantį gyventojų požiūrį į atnaujinamus būstus – vis dažniau pirmenybė teikiama medžiagų ir atliekamų darbų kokybei, taigi, įsiklausoma į kvalifikuotų specialistų patarimus ir rekomendacijas.
Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) prezidentas Kęstutis Kurlys sako, kad daugiabučių modernizavimo procese būtina naudoti Lietuvoje įteisintas ir sertifikuotas medžiagas, laikytis gamintojų paruoštų rekomendacijų ir taisyklių.
K. Kurlio teigimu, Lietuvoje daugiabučių namų fasadų apšiltinimui ir apdailai pasirenkamos vėdinamosios arba tinkuojamosios fasadų šiltinimo sistemos. Polistireninis putplastis dėl savo gerų mechaninių ir termoizoliacinių savybių ilgą laiką naudotas įrengiant tinkuojamąją fasadų šiltinimo sistemą, tačiau atlikus reikiamus bandymus ir laikantis gamintojų rekomendacijų, pradėtas naudoti ir ventiliuojamai fasadų šiltinimo sistemai.
Tačiau Lietuvos ir užsienio ekspertų stebėjimai rodo, kad tinkuojamuose šiltinimo sistemose su polistireniniu putplasčiu paslėptų defektų yra mažiau, nei kitose šiltinimo sistemose. Tinkuojama šiltinimo sistema yra žymiai sandaresnė, o būtent to ir siekiama.
Bendrovės „A-Z Projektai“ direktorė architektė Jolita Sarpaliūtė sako, kad polistireninio putplasčio naudojimas neriboja techninių sprendinių įvairovės: „Ši medžiaga sėkmingai naudojama tiek įrengiant tinkuojamųjų fasadų šiltinimo sistemas, tiek projektuojant individualius gyvenamuosius namus. Polistireninį putplastį galima puikiai pritaikyti ir dekoruojant įmantriausius fasadus, pavyzdžiui, gaminant sudėtingų formų karnizus, fasadų dekoro elementus“.
Pagrindiniai reikalavimai termoizoliacinėms medžiagoms, pabrėžia specialistai, – jų ilgaamžiškumas, per visą pastato eksploatavimo laiką nesikeičiančios termoizoliacinės ir mechaninės savybės, saugumas ir ekologiškumas, atsparumas drėgmei, pakankamas mechaninis stipris veikiant apkrovai.
Skirtingoms pastato zonoms apšiltinti naudojamos atitinkamos polistireninio putplasčio rūšys. Pavyzdžiui, polistireninis putplastis EPS 70 tinkamas išorinėms sienoms šiltinti, EPS 80 – stogams, EPS100 – pamatams ir cokoliui. Beje, kai kurie specialistai cokolinei daliai šiltinti dėl mažo vandens įgeriamumo rekomenduoja tik polistireninį putplastį.
Be geros kainos – ir kiti privalumai
Nekilnojamojo turto plėtros ir statybų bendrovės „Eika“ statybos projektų vadovas dr. Robertas Volvačiovas pabrėžė, kad polistireninis putplastis statybų aikštelėse – vis dažnesnis, mat šios termoizoliacinės medžiagos techninės charakteristikos labai panašios į mineralinės vatos, o pilkojo polistireninio putplasčio neoporo yra net 10–15 proc. geresnės.
Pagrindinis motyvas naudoti polistireninį putplastį yra mažesnė jo kaina. „Tačiau ne visuomet įvertinami kiti jo privalumai: polistireninis putplastis – ilgaamžė, sandari medžiaga, kurios neprapučia vėjas, o jos techninės charakteristikos išlieka nepakitusios visą eksploatavimo laikotarpį“, – komentavo dr. R. Volvačiovas.
Didėjantis polistireninio putplasčio populiarumas Lietuvoje neturėtų stebinti. 2013 metais Europos išorinių šilumos izoliavimo sistemų asociacija paskelbė suskaičiavusi, kad fasadų šiltinimui daugiausia naudojamas polistireninis putplastis – 82-83 proc. visoje Europoje ir maždaug 84 proc. Centrinėje Europoje. Mineralinė vata Europoje yra antra pagal populiarumą izoliacinė medžiaga – 11-12 proc.
Mitus sklaido realūs darbai
Pastaruoju metu daugiausia diskusijų sulaukia pelėsio atsiradimas modernizuotuose daugiabučiuose. Specialistai sutaria – pelėsio atsiradimo priežastis – ne šiltinamoji medžiaga, o vėdinimo stoka.
K. Kurlys praktikoje susiduria su atvejais, kuomet apšiltinus pastatus išorinių atitvarų vidinėje pusėje atsiranda pelėsis. Tačiau, specialisto teigimu, polistireninis putplastis yra atsparus pelėsinių grybų ir kitų bakterijų poveikiui. Polistireninį putplastį sudaro oras (98 proc.) ir stirenas (2 proc.). Oro poros yra uždaros, todėl polistireninio putplasčio neperpučia vėjas, į jas neprasiskverbia teršalų ir drėgmės, įmirkis dėl aplinkos drėgmės yra minimalus, todėl šiltinamoji medžiaga negali būti pelėsio priežastis.
Architektė J. Sarpaliūtė pritaria, kad atnaujintų daugiabučių gyventojai pamiršta patalpų vėdinimą ar tam neskiria tinkamo dėmesio.
“Dažnai nesusimąstoma, kad netinkama patalpų eksploatacija ir yra pagrindinė pelėsio atsiradimo priežastis“, – sako architektė.
R. Volvačiovas prisipažino girdėjęs kalbų, kad polistireninis putplastis yra labai degi medžiaga. Statybose, pašnekovo teigimu, naudojama daug degių medžiagų, tačiau svarbu, kad gaisrinei saugai keliamus reikalavimus atitiktų visa sistema. Polistireninis putplastis uždengiamas armavimo mišiniu, tinku ar fasadinėmis plytelėmis. Tokia sistema visiškai atitinka gaisrinės saugos reikalavimus.
Inžinierius Vytautas Rimkus, pastaruoju metu užsiimantis tik technine modernizuojamų namų priežiūra, sako, kad polistireninis putplastis dabar saugiai naudojamas net dvylikaaukščiams namams šiltinti, nes tai leidžia naujausios statybos normos.
Statybose užsitarnavo gerą vardą
Jau 15-kos modernizuotų gyvenamųjų namų techninę priežiūrą Klaipėdoje atlikęs V. Rimkus atkreipė dėmesį, kad polistireniniu putplasčiu šiltinant pastatus pasiekiami geresni sandarumo rezultatai, yra patogiau dirbti. Užklijuotas polistireninio putplasčio plokštes galima lyginti, šlifuoti statybine trintuve ar šlifavimo popieriumi, o tokie darbai neįmanomi kreivus sovietmečiu statytų daugiabučių fasadus apklijavus mineralinės vatos plokštėmis.
„Pasirinkus fasadams šiltinti standžią mineralinę vatą, ji kainuotų trečdaliu brangiau už polistireninį putplastį. Be to, drėgmė per tinkavimo sluoksnį, pro ilgainiui atsirandančius mikro įtrūkimus, patenka į šiltinamąjį sluoksnį, ima kauptis sienų apačioje. Čia dažniausiai ir pasireiškia pirmieji trūkinėjimo požymiai šalčiui veikiant sudrėkusią vatą“, – įspėja statybų ekspertas.
Užs.nr. 135
