Pastaruoju metu vis dažniau girdime, kad užsitęsęs karantinas turi itin neigiamą poveikį žmonių emocinei savijautai. Apie tai ir daugiau - interviu su naująja Jonavos raj. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologe Gintare Montvilaite.

- Kokios problemos, jūsų akimis, labiausiai slegia žmones karantino laikotarpiu? O galbūt žinote ir atvejų, kai karantinas turėjo teigiamos įtakos?

- Sunkumai, su kuriais suduria žmonės skirtingi – vieniems sunku išbūti karantine (aplanko vienišumo, apatijos, nerimo ar įtampos jausmai), kitiems, kurie karantiną įvardina kaip teigiamą patirtį, sunkumai kyla, kai reikia grįžti į įprastą gyvenimą.

Istorijos labai skirtingos, tačiau svarbiausia kokią prasmę žmogus savo patirčiai suteikia. Kažkas neteko darbo, tačiau sustiprino ryšį su šeima, kažkam tai laikas atsigręžti ir pasirūpinti savimi. Karantino laiku galime įgyvendinti planus ir svajones, kurioms ankščiau nebuvo vietos mūsų darbotvarkėje.

Praradus kažką seno atsiranda vieta kažkam naujo. Kaip psichologė stengiuosi padėti žmogui prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų ir įprasminti tą pokytį. Supratus, ko ši patirtis išmokė, kokios išminties suteikė, suradus visame tame kas vyksta prasmę - štai šiame momente pražysta žmogaus stiprybė.

Tokius atvejus pavadinčiau sėkmės istorijomis, kurias gali susikurti kiekvienas. Net tas, kuriam karantino atnešti pokyčiai šiuo metu atrodo kaip neįveikiamas iššūkis...


- Ar tiesa, kad nuolatinė baimė, nežinia, izoliacija nuo aplinkinių gali labai stipriai paveikti įvairaus amžiaus žmones? 

- Yra tam tikros žmonių grupės, kurios įvardijamos kaip jautriau išgyvenančios šį laikotarpį (pvz. vieniši senyvo amžiaus žmonės, sveikatos priežiūros specialistai, tėvai, kurių vaikai mokosi nuotoliniu būdu...), tačiau stebint atliktus tyrimus matome, kad bendras visuomenės streso lygis padidėjo bene dvigubai, sumažėjo bendras psichologinės gerovės lygis, suintensyvėjo nerimo, liūdesio ir pykčio jausmai. Ženkliai pasikeitus įprasto gyvenimo sąlygoms natūralu, jog šie jausmai gali aplankyti kiekvieną, nepriklausomai nuo jo amžiaus.

Reaguodama į situaciją šalyje Sveikatos apsaugos ministerija stengiasi didinti pagalbos prieinamumo galimybes. Gyventojų atsakomybė ja pasinaudoti ar paskatinti tai padaryti artimą.


- Kaip matyti iš viešai skelbiamos informacijos, yra sukurta nemažai emocinės pagalbos tarnybų, nemokamų telefonų linijų ar internetinių svetainių, kurios skirtos padėti žmonėms pagerinti savo psichologinę būklę čia ir dabar. Tačiau galbūt galima užbėgti įvykiams už akių ir imtis priešlaikinių veiksmų, kurie neleistų žmonėms nugrimzti į depresiją, emocines krizes, vėliau galinčias tapti traumomis?

- Rūpintis savo emocine sveikata turėtume taip pat, kaip rūpinamės kūno sveikata. Kaip profilaktiškai stipriname savo imunitetą siekdami nesusirkit, lygiai taip pat galime stiprinti savo psichiką, norint nepalūžti susidūrus su gyvenimo sunkumais.

Stiprinti savo emocinę būseną galime paprastais, bet reikšmingais dalykais: daugiau bendrauti su žmonėmis, su kuriais mums gera bendrauti, skirti laiko mėgstamai veiklai (pvz.: rankdarbiai, skaitymas, sodininkystė, piešimas...), stengtis būti fiziškai aktyviais, pasirūpinti pakankamu ir kokybišku miegu bei mityba. Stiprinti psichikos sveikatą galime susikuriant kiekvieną dieną sau malonių patirčių, praktikuojant atsipalaidavimo pratimus. Pavyzdžiui, atliekant kvėpavimo pratimą:

Patogiai atsisėskite arba atsigulkite. Vieną ranką uždėkite sau ant krūtinės, kitą ant pilvo. Užsimerkite ir kvėpuokite per nosį. Stebėkite savo lėtą, ramų kvėpavimą. Savo dėmesiu sekite kiekvieną įkvėpimo ir iškvėpimo pojūtį: kaip įkvepiant oras paliečia nosies šnerves, kaip pripildo plaučius, kaip išsipučia jūsų pilvas. Kaip iškvėpinant pilvas nusileidžia, iš plaučių išstumiamas oras išsisklaido ore... Galite įsivaizduoti, kad kartu su juo iškvepiate susikaupusią įtampą, o įkvepiate ramybę. Įsivaizduokite, kad įkvepiant ramybė užlieja visą jūsų kūną. Galite mintyse kartoji jus nuraminantį žodį, pavyzdžiui „ra-mu“. Mėgaukitės šia praktika ir stebėkite, kaip kūnas pamažu atsipalaiduoja. Jei mintys kur nuklysta, švelniai jas grąžinkite į ramų kvėpavimą. Pratimą atlikite 5-15 min.

Šį pratimą galima pritaikyti darant pertraukėles tarp darbų ar mokslų. Būtina sudaryti sąlygas kiekvieną dieną savo protui ir kūnui pailsėti, atsipalaiduoti (pvz. šilta vonia, meditacija, relaksacija, joga....). Taip pat svarbu priimti visas savo emocijas, leisti joms būti ir saugiu būdu išreikšti. Jau senai žinoma ir įrodyta, kad jausmų slopinimas turi neigiamą poveikį tiek psichikos, tiek fizinei sveikatai. Kas susiję su pandemijos kontekstu, svarbus patarimas būtų informaciją apie COVID-19 skaityti tik patikimuose šaltiniuose (pvz: https://sam.lrv.lt/), ne dažniau nei du kartus per dieną. Galiausiai, kai sunku nepabijoti kreiptis pagalbos pas artimą ar pasitarti su specialistu.

Pateikiau visą meniu, kas padeda išsaugoti emocinę pusiausvyrą, belieka tik išsirinkti sau priimtiniausius pasirūpinimo savimi būdus ir pabandyti juos integruoti į savo kasdienybę. 


Teigiama, kad pastaruosius metus ir specialistams tenka neregėtas krūvis. Kaip jūs pati valdote savo emocinę būseną, kaip pasiekiate vidinę ramybę, tokią, kad ji jums pagelbėtų padėti kitiems?

- Prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių nėra lengva. Tenka pasitelkti kūrybą ir ieškoti naujų būdų, kurie padėtų vidinę pusiausvyrą išlaikyti. Stebuklingo recepto neturiu, tačiau stengiuosi akylai stebėti savo vidinę būseną ir laiku ja pasirūpinti.

Kasdienybėje gelbėja ankščiau minėti būdai, taip pat neįsivaizduoju dienos be pasivaikščiojimo. Žingsnių neskaičiuoju, nesiklausau muzikos ir einu viena – visa tai tam, kad nuraminčiau protą ir pabūčiau šioje akimirkoje – čia ir dabar. Eidama dėmesingai stebiu aplinką visais savo pojūčiais: kaip keičiasi gamta, kokie aplinkos garsai ir kvapai mane supa.

Po tokio pasivaikščiojimo jaučiuosi nurimusi ir vėl turinti jėgų nepriklausomai ar ši praktika truko 15 min, ar 2 val. 

Kokie dažniausi į jus besikreipiančių žmonių klausimai, kokios bėdos juos kamuoja? Ar išskirtumėte vieną ar kelias aktualiausias šių dienų problemas?  Kaip jas spręsti?

- Stebiu padažnėjimą sunkumų, susijusių su nerimu (įvairios baimės, panikos atakos, nerimas trukdantis kasdienei veiklai...). Turint omenyje karantino laikotarpį - tai suprantama. Tačiau niekur nedingo ir kitos žmonėms opios problemos – santykių, pasitikėjimo savimi problemos, netekties išgyvenimas, darbe patiriamas stresas, vienišumo jausmas ir kiti emociniai sunkumai.

Savalaikis problemos pripažinimas ir kreipimasis pagalbos nepaprastai svarbus. Vėlgi, pateiksiu paprastą pavyzdį: sutvarkyti dantį, kuomet tik pastebime jo gedimą kur kas lengviau, nei tuomet, kai problema pasiekia nervą ir sukelia uždegimą. Tuomet gydymas būna ilgesnis ir skausmingesnis. Tačiau nepaisant to, abiem atvejais pagalba gali padėti grįžti į įprastą gyvenimą ar prisitaikyti prie pasikeitusio.

Asmeniškai labai džiugina tai, kad pokalbis su psichologu vis rečiau stigmatizuojamas.

Priešingai, žmonės vis drąsiau kreipiasi. Ateina pasitarti ir tuomet, kai jaučiasi gerai, bet nori jaustis dar geriau. Nori pažinti savo emocijas ir išmokti jas valdyti, pažinti savo stipriąsias puses ir jas auginti, pagerinti savo santykius su aplinkiniais ir pan.

- Kokios psichologo paslaugas gali gauti Jonavos gyventojai?

- Jonavos raj. gyventojams teikiamos anonimiškos, konfidencialios individualios gyvos arba nuotolinės psichologo konsultacijos. Birželio 1 d. startuos streso valdymo grupė. Tai užsiėmimai, kurių metu mažose grupelėse tyrinėsime patiriama stresą ir išbandysime įvairius praktinius būdus jam mažinti.

Eigoje startuos emocijų pažinimo ir valdymo grupė, planuojamos kitos temos, užsiėmimai su moksleiviais... Eigoje psichologo paslaugų Jonavos raj. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras galės pasiūlyti vis daugiau. Svarbu tai, kad visos paslaugos gyventojams yra nemokamos, o didžioji jų dalis anoniminės ir konfidencialios. Tad raginu skaitytojus pasinaudoti šiomis galimybėmis.

- Esate ne Jonavos gyventoja. Kodėl nusprendėte dirbti Jonavos visuomenės sveikatos biure? Papasakokite apie save ir kaip atsidūrėte Jonavoje.

- Esu kilusi iš mažo miestelio šiaurės Lietuvoje. Svajonė mokytis psichologijos Lietuvos sveikatos mokslų universitete atvedė į Kauną. Čia baigiau sveikatos psichologijos bakalauro ir magistro studijas, aktyviai savanoriavau Jaunimo linijoje, o po studijų likau dirbti universitete. Sustoti tobulėti nesinorėjo, tad šiais metais vėl pradėjau studijuoti - pasirinkau siekti psichoterapeuto kvalifikacijos Kognityvinės elgesio terapijos studijose. Šiose studijose gilinu savo žinias ir įgaunu vis naujų įrankių, kaip efektyviai padėti žmonėms.

Savo gyvenimą tvirtai siejau su Kaunu ir lig šiol jokio ryšio su Jonava kaip ir neturėjau. Sužinojusi, jog Jonavos raj. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ieško psichologo, iš pradžių skelbimą praleidau pro akis, tačiau mintimis vis sugrįždavau prie jo. Darbo specifika sudomino, o nesenai Jonavą aplankiusi draugė taip gyrė šį miestą ir jo parkus...

Po pokalbio su biuro vadove turėjau jau ne tik gražaus miesto vaizdinį, bet ir palaikančios, skatinančios augti darbo aplinkos pajautimą. Ilgai nebedvejojau ir štai, kasryt miškais apgaubtu keliu keliauju iš namų Kaune į darbo vietą Jonavoje, kurioje iš ties gera būti.

Manau, tai jog nesu iš Jonavos, mano darbui čia tik padeda -  tai gali būti padrąsinimas gyventojams kreiptis psichologo pagalbos. Juk nieko nepažįstu, tad neturiu jokio išankstinio nusistatymo, žinojimo. Galiu priimti kiekvieną žmogų atvira širdimi ir suteikti saugumo jausmą, kad tai ką kalbame kabinete, tik ten ir lieka.

Daugiau informacijos apie psichologo paslaugas Jonavos raj. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro tinklapyje: https://jonavavsb.lt/ ir Facebook puslapyje: Jonavos visuomenės sveikatos biuras

 

Taip pat skaitykite: