Nuo šių metų sausio 1 d. šeimos gydytojai gali skirti daugiau laboratorinių ir greitųjų tyrimų. Tai padės greičiau įvertinti pacientų būklę ir veiksmingiau prižiūrėti lėtinėmis ligomis sergančius žmones, o pacientai galės greičiau gauti pagalbą. Nustatant naujų tyrimų įkainius, perskaičiuoti ir galiojančių skatinamųjų priedų už laboratorinius tyrimus dydžiai.
Į šeimos gydytojo komandos tyrimų sąrašą dabar įtraukti nauji tiek dažniausiai pasitaikančių infekcinių ligų, tiek lėtinių būklių diagnostikai svarbūs tyrimai. Esant medicininių indikacijų, t. y. tik tiems pacientams, kuriems jie būtini, dabar šeimos gydytojai gali skirti vitamino B12 ir folio rūgšties, vitamino D, skydliaukės funkcijos (laisvo tiroksino, ATPO) tyrimus, Helicobacter pylori antigeno testą, greituosius rotaviruso, adenoviruso ir noroviruso testus, mikrobiologinius išmatų, žaizdų, gerklės, nosiaryklės, ausų išskyrų pasėlio tyrimus. Natriuretinio peptido tyrimą šeimos gydytojai jau gali skirti ne tik įtardami širdies nepakankamumą, bet pacientui jau sergant šia liga.
Skaičiuojant naujų skatinamųjų priedų už laboratorinius tyrimus įkainius, buvo perskaičiuoti ir kitų skatinamųjų priedų dydžiai. Jie buvo skaičiuojami įvertinus vidutines konkretaus tyrimo ar testo sąnaudas. Už pasėlių tyrimų atlikimo paslaugas mokamo skatinamojo priedo dydis prilygintas skatinamojo priedo, mokamo už šlapimo pasėlio tyrimo atlikimo paslaugas, dydžiui.
Keliais atvejais, kai galiojantys skatinamieji priedai buvo ženkliai didesni už gydymo įstaigų nurodomas tyrimų sąnaudas, įkainis sumažėjo. Pavyzdžiui, natriuretinio peptido tyrimo, glikozilinto hemoglobino nustatymo ir hepatito C patikros (anti-HCV testų). Tačiau 9,2 mln. eurų lėšų skirtumas, susidaręs perskaičiuojant šiuos skatinamųjų įkainių dydžius, dabar įskaičiuotas į bazinį mokėjimą, mokamą už tam tikros amžiaus grupės gyventoją.
Dėl šių pakeitimų didėja bazinis mokėjimas pagal amžiaus grupes. Daugiausia pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms ligonių kasa mokės už jose prisirašiusius vyresnio amžiaus gyventojus, kuriems tyrimai atliekami dažniausiai. Pavyzdžiui, už gydymo įstaigoje prirašytą gyventoją nuo 65 metų mokėjimas didinamas 7,50 euro, 50–65 metų grupėje – 4,76 euro, 35–49 m. – 2,22 euro. Jauniems žmonėms tyrimai atliekami retai, todėl bazinis mokėjimas už juos keičiamas nedaug.
Kaip teigia Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva, nors perskaičiuojant įkainius sumažėjo kelių tyrimų kainos, tai nereiškia, kad gydymo įstaigos gaus mažiau lėšų – jos įstaigas pasieks per didesnį bazinį mokėjimą už prirašytą gyventoją ir skatinamuosius priedus. Tyrimų skyrimo indikacijos yra aiškiai apibrėžtos, o nustatytos kainos turi padengti faktines sąnaudas.
Be to, jau 2025 m gruodžio 1 d. apie 5 proc. didėjo baziniai mokėjimai už prirašytus prie pirminių sveikatos priežiūros įstaigų gyventojus dėl Sveikatos apsaugos ministerijos, ligonių kasos ir profesinės sąjungos trišalės sutarties vykdymo bei infliacijos. Trišalė sutartis numato, kad dalis papildomų lėšų turi būti skirta medikų darbo užmokesčiui didinti.
Šie svarbūs pokyčiai šeimos gydytojams leis greičiau nustatyti diagnozes ir pradėti ar tęsti gydymą, kartu mažės poreikis siųsti pas gydytojus specialistus ir mažės hospitalizacijų skaičius. Tai sudarys sąlygas racionaliau naudoti sveikatos sistemos finansinius išteklius.
Preliminariais ligonių kasos skaičiavimais, visiems naujiems tyrimams ir tiems, kurių skyrimo sąlygos praplečiamos, per metus prireiks per 7 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
VLK inf.
