Seimas po svarstymo pritarė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma dvejiems metams pratęsti terminą, kai skiriant piniginę socialinę paramą nevertinamas asmens nuosavybės teise turimas turtas. Tokiu būdu parama būtų skiriama iki 2024 m. balandžio pabaigos.

„Priėmus siūlomą pakeitimą, nepasiturintiems gyventojams ir toliau bus sudarytos palankesnės sąlygos gauti piniginę socialinę paramą tada, kai labiausiai jos reikia, taip jie bus apsaugoti nuo infliacijos sukeltų pasekmių ir nepateks į skurdo spąstus. Kadangi, Lietuvos banko vertinimu, infliacijos augimą labiausiai lems energijos komponentė, kaip pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys, siūlomas pakeitimas ypač aktualus nepasiturintiems gyventojams“, − rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Nuo 2020 m. birželio mėn. galioja nuostata, kad ekstremaliosios situacijos metu ir 6 mėnesius po jos atšaukimo, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui nuosavybės teise turimas turtas nevertinamas.

Nuo šių metų gegužės 1 d. ekstremalioji situacija dėl COVID-19 pandemijos atšaukta, todėl, pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, siūlomas pakeitimas ypač aktualus nepasiturintiems gyventojams, kurie prasidėjus naujam šildymo sezonui kreipsis dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos.

Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nuo šių metų pradžios padvigubinus valstybės remiamų pajamų dydį, taikomą būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, būsto šildymo kompensacijų gavėjų žymiai padaugėjo. „2022 m. sausio mėn., palyginti su 2021 m. gruodžio mėn., asmenų, kurie kreipėsi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos, skaičius išaugo apie 5 kartus (padidėjo nuo 32 tūkst. iki 150 tūkst. prašymų). Beveik 100 proc. visų gyventojų, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo kompensacijos, prašymai patenkinti. Iš viso per šių metų pirmus tris mėnesius dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos kreipėsi maždaug ketvirtis milijonų šalies gyventojų“, − teigia ministerija.

Po svarstymo už teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-1519(2) balsavo 100 Seimo narių, susilaikė 2 parlamentarai. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

 

Seimo Spaudos biuro inf. 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: