Visiškai sumažinti mobilumą – esminė sąlyga, kuri leistų užtikrinti užsikrėtimų koronavirusine infekcija (COVID-19) kreivės lūžimą žemyn, rodo epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys. Todėl Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) siūlo griežtini karantino sąlygas, numatant ribojimus ne pirmo būtinumo prekėmis prekiaujančiuose prekybos centruose, taip pat užtikrinti, kad nuotoliniam darbui, kur įmanoma, būtų teikiamas prioritetas, įskaitant ir privatų sektorių. Be to, siūloma svarstyti galimybes vyresniųjų klasių mokinius mokyti tik nuotoliniu būdu.   

Tokie siūlymai teikiami, atsižvelgus, kad lapkritį atvejų, kai žmonių užsikrėtimo aplinkybių nustatyti negalima, sudarė daugiau nei trečdalį visų fiksuotų atvejų skaičiaus. Paprastai tariant, šis skaičius indikuoja, kad virusas visuomenėje yra paplitęs taip, kad dabartinės priemonės nėra veiksmingos, nes žmonių tarpusavio kontaktas vyksta taip pat aktyviai, kaip vyko prieš karantiną, tik jau kitoje aplinkoje.

Pasak NVSC direktoriaus Roberto Petraičio, nepaisant atsekamų viruso kelių, dabar galiojančios priemonės rezultatų neduoda. Dėl to būtinos tokios, kurios leistų svariai sumažinti žmonių tarpusavio bendravimą, t. y. garantuotų mažiau kontaktų ir apčiuopiamą naudą juos izoliuojant.  

„Šiuo metu galime kalbėti apie tai, kad karantinas toks, kokį jį turime, pristabdė infekcijos plitimą ta prasme, kad nebeturime to eksponentinio augimo, kurį stebėjome kelias savaites prieš tai, bet du tūkstančius atvejų per dieną perkopiantis skaičius nėra ta tendencija, kai galėtume įžvelgti infekcijos slūgimą artimiausioje ateityje. Todėl dabar turime imtis itin griežtų priemonių, jei norime greito rezultato“, – sako R. Petraitis.

NVSC siūlo:

  • Įstaigose ir įmonėse darbą organizuoti ir klientus aptarnauti nuotoliniu būdu arba daliniu nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas būtina atlikti darbo vietoje, taip darbą organizuojant ir privačiame sektoriuje;
  • Nebūtinų prekių pardavimo prekybos centruose ribojimas, uždraudžiant prekybą, išskyrus maisto ir kitų būtinų priemonių (vaistinės, optikos, veterinarinės vaistinės ir pan.), skatinat prekių įsigijimą nuotoliniu būdu;
  • Parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose ir teritorijose šalia jų turi būti užtikrinamas 15 m2 arba 20 m2 prekybos plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo;
  • Svarstyti galimybę vyresnių vaikų ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu;
  • Neformalųjį vaikų, suaugusiųjų švietimą ir neformalųjį profesinį mokymą vykdyti nuotoliniu būdu arba stabdyti;
  • Uždrausti žmonių susibūrimus privačioje aplinkoje, išskyrus gyvenančius kartu vieno namų ūkio narius.

NVSC Vilniaus departamento direktorės Rolandos Lingienės teigimu, jeigu 90 proc. atvejų ištiriama arba, paprastai tariant – nustatomos žmonių užsikrėtimo aplinkybės, vertinti, kad nežinome viruso kelių, yra tiesiog neteisinga.

„Tiesa nemaloni, bet yra tokia, kokia yra. Žmonės nesumažino kontaktų, tik perkėlė juos į kitas aplinkas. Dabar atrodo, kad visi renkamės tą stručio politiką, kai patyliukais švenčiame namuose, patyliukais ruošiamės sodybose su draugais sutikti šventes, bet viešai stebimės, kodėl infekcijos atvejų skaičius kopia aukštyn. Visi esame pavargę nuo nežinios, nuo ribojimų, galų gale – nuo baimės dėl savęs ir savo mylimų žmonių sveikatos ir gyvybės. Tačiau tai ne priežastis maskuoti problemą“, – sako R. Lingienė.

NVSC primena, kad dar spalio viduryje rekomenduota Vilniaus mieste laikinai riboti aktyvaus laisvalaikio veiklas uždarose patalpose, įvertinus, kad jų metu negali būti užtikrintas kvėpavimo takus apsaugančių priemonių dėvėjimas, pavyzdžiui – grupines sporto treniruotes, šokių, dainavimo studijų veiklą – bei trumpinti barų darbo laiką. Tačiau į tokius siūlymus nebuvo atsižvelgta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija

Taip pat skaitykite: