Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Tarptautinę triukšmo suvokimo dieną, kuri kasmet minima balandžio mėnesio paskutinį trečiadienį, ragina susimąstyti apie triukšmo daromą žalą sveikatai. Taip pat primena gyventojams, kad tais atvejais, kai triukšmas sklinda iš ūkinėje komercinėje veikloje naudojamų stacionarių triukšmo šaltinių, apie tai galima pranešti atitinkamam NVSC departamentui, kurio teritorijoje veikia triukšmo šaltinis.
Dalis skundų pasitvirtina
Triukšmas gali kenkti sveikatai, todėl žmonės dažnai kreipiasi į NVSC, kai triukšmas iš netoliese esančių įrenginių (pavyzdžiui, vėdinimo, šildymo, šaldymo ar aušinimo sistemų) trukdo poilsiui. Tuomet NVSC specialistai įvertina triukšmo lygį ir, jei jis per didelis, įpareigoja stacionaraus triukšmo šaltinio valdytoją / savininką užtikrinti, kad jo lygis neviršytų teisės aktuose nustatytų didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių.
Pernai NVSC specialistai išnagrinėjo 216 skundų dėl triukšmo, iš jų 53 (25 proc.) buvo pagrįsti, 2024 m. išnagrinėjo 166 skundus dėl triukšmo, iš jų 65 (39 proc.) – pagrįsti, 2023 m. išnagrinėjo 159 skundus, iš jų pagrįsti – 53 (33 proc.).
„Triukšmo problemos būtų sprendžiamos kur kas efektyviau, jei gyventojai, teikdami skundą, pateiktų reikšmingą informaciją – įtariamą triukšmo šaltinį, tikslų gyvenamosios vietos adresą ir laiką, kada siūloma atlikti triukšmo matavimus. Taip pat svarbu žinoti, kad NVSC specialistai gali pagelbėti sprendžiant ne visas triukšmo problemas, kai kuriais atvejais reikia kreiptis į kitas triukšmo valdyme dalyvaujančias institucijas – savivaldybių administracijas, policiją“, – primena NVSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė.
Triukšmo rūšys ir kur kreiptis
Triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje nustato Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (HN 33:2011), kurioje nustatyti leidžiami garso lygiai dienos, vakaro ir nakties metu. Šis dokumentas nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir kitų pastatų, pavyzdžiui, viešbučių, maitinimo, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio bei jų aplinkoje ir yra taikomas vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai. Tačiau svarbu pabrėžti, kad ši norma taikoma ne visais atvejais – joje aiškiai apibrėžtos situacijos, kada jos reikalavimai nėra taikomi.
HN 33:2011netaikoma tuomet, kai triukšmas kyla iš įprastų kasdienių veiklų: žmonių ar gyvūnų skleidžiamo garso, buityje naudojamų prietaisų ar muzikos instrumentų. Taip pat ji netaikoma viešųjų renginių ar susirinkimų metu skleidžiamam triukšmui, įvairiems informavimo ar civilinės saugos, transporto priemonių garsiniams signalams. Atskiros išimtys numatytos ir specifinėms situacijoms, pavyzdžiui, karinių užduočių vykdymo metu, kai triukšmą kelia karinės transporto priemonės.
Primename, kad dėl triukšmo, susijusio su viešosios rimties trikdymu,reikia kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112. Tokiam triukšmui priskiriama: šauksmai, švilpimai, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais, kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo ramybę, poilsį ar darbą.
Triukšmas: tylus pavojus sveikatai
Triukšmas – nematoma, tačiau juntama aplinkos tarša, daranti reikšmingą poveikį žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei. Tai nepageidaujamas ar dirginantis garsas, kuris gali trikdyti poilsį, miegą ir kasdienę veiklą. Pagrindiniai triukšmo šaltiniai – transporto eismas, pramonė, statybos darbai ir įvairi ūkinė ar komercinė veikla, o didžiausias jo lygis fiksuojamas urbanizuotose teritorijose, kur susikerta kelių, geležinkelių ir oro transporto srautai.
Triukšmo poveikis žmogaus organizmui gali būti tiesioginis (specifinis) ir netiesioginis (nespecifinis). Tiesioginis specifinis neigiamas triukšmo poveikis yra trumpalaikis ir dažniausiai siejamas su klausos ir klausos organų pažeidimais, kuriuos sukelia labai stiprūs garsai (pavyzdžiui, artimas šūvis, sprogimas). Ilgalaikis netiesioginis triukšmas gali paveikti įvairias organizmo sistemas. Šiuo metu žinomas triukšmo poveikis nervų, kraujotakos sistemai, protinei, psichinei veiklai, miegui. Triukšmo poveikis pasireškia įvairiai: gali padidėti kraujospūdis, sutrikti miegas, padidėti nervingumas, atsirasti irzlumas. Triukšmas taip pat gali paveikti savijautą, elgesį, lavinimąsi. Organizmo atsakas į triukšmą priklauso nuo organizmo būsenos ir jautrumo, amžiaus, socialinio statuso, kitų veiksnių. Nustatyta, kad labiau triukšmas paveikia vaikus, senjorus, ligonius ir darbuotojus, dirbančius pamaininį darbą.
NVSC inf.
