Jonavos oro kokybės stotyje fiksuojama padidėjusi kietųjų dalelių KD10 koncentracija ir šiuo metu (kovo 15 d. duomenimis) Jonavoje yra vidutinis oro užterštumo lygis. 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas atkreipia dėmesį į šildymui naudojamą kietą kurą, esant padidėjusiai kietųjų dalelių koncentracijai.

Šildymo sezono metu, ypač šaltomis, nevėjuotomis dienomis, aplinkoje padidėja oro užterštumas. Tam didelę įtaką daro individualių namų šildymo sistemos naudojant kietą kurą. Gyvenamųjų namų kaminai projektuojami neaukšti, dažniausiai neturi filtrų, sulaikančių kenksmingas medžiagas, todėl jos neišsisklaido ore, nusėda ir kaupiasi ant žemės paviršiaus. Kvėpuojant užterštu oru, daromas neigiamas poveikis sveikatai. Paprastai šis poveikis yra stipriausias vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir žmonėms, sergantiems astma ir kitomis kvėpavimo sistemos bei kraujotakos sistemos ligomis.

Šildymui naudojant kietą kurą (medienos briketus, granules, malkas, anglis ar pan.), iš kaminų į aplinką išsiskiria dūmai, kurie susideda pagrinde iš kietųjų dalelių (KD) bei kitų oro teršalų, tokių kaip anglies oksidų (CO), azoto oksidų (NOx), sieros dioksido (SOx) ir kt.

Kietosios dalelės (KD) skirstomos pagal jų dydį į stambias (KD10) ir smulkias (KD2,5). Kuo mažesnės dalelės – tuo pavojingesnės, susimaišiusios su sunkiaisiais metalais ilgiau išlieka ore, įkvėpus patenka į gilesnius kvėpavimo takus (bronchus, alveoles) ir ten nusėda. Smulkiausios kietosios dalelės pasiekusios alveoles gali būti perneštos ir į kraują. Tuo tarpu, didesnės dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose (gerklėje, nosyje) ir dažniausiai čiaudint ar kosint yra pašalinamos. Priklausomai nuo kietųjų dalelių koncentracijos organizme, galimas kvėpavimo takų sudirginimas ir lėtinių kvėpavimo takų ligų (ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito ir kt.) paūmėjimas, ilgainiui gali išsivystyti plaučių vėžys, širdies veiklos sutrikimai.

Gyvenamųjų patalpų šildymas kietu kuru yra reikšmingas ne tik aplinkos oro taršos šaltinis. Toks šildymo būdas gali sukelti didelę gyvenamųjų patalpų oro taršą dėl tiesioginio kenksmingų medžiagų patekimo į patalpą dėl nesaugios, pasenusios įrangos ar prastos ventiliacijos patalpose. Taip pat, net nesinaudojant kieto kuro katilinėmis, užterštas oras iš aplinkos į gyvenamąsias patalpas gali patekti per langus, orlaides ar duris. Oro užterštumas varijuoja priklausomai nuo gyvenamosios vietos lokacijos, oro sąlygų, kietojo kuro naudojimo paplitimo teritorijoje ir naudojamų įrenginių. 

Kaip sumažinti oro taršą šildymui naudojant kieto kuro katilines:

  • Nedeginkite buitinių šiukšlių, gumos, plastiko, dažais ar kitaip apdorotos medienos, nes gali išskirti toksiškos medžiagos;
  • Žalia arba šlapia mediena generuoja mažiau šilumos nei sausa ir išskiria daugiau dūmų bei sukelia didesnę taršą kietosiomis dalelėmis, todėl šildymui rinkitės sausą medieną, kurios drėgmė mažiau nei 20 proc.;
  • Nepalikite rusenančio židinio ar katilinės per naktį – taip sumažės galima tarša į gyvenamąsias patalpas;
  • Užkūrus židinį ar katilą, atkreipkite dėmesį į kaminą – išsiskiriantis didelis dūmų kiekis arba sklindantys tamsūs dūmai rodo, kad šildymo sistema veikia neefektyviai ir eikvoja šilumą, bei galimai teršia aplinką. Šildymo įrenginiai reguliariai turėtų būti tikrinami profesionalų. 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas siūlo atsižvelgti į alternatyvius būsto šildymo būdus, keliančius mažiau taršos. Šildymui naudojant geoterminę, saulės, vėjo ar vandens energiją, šilumos siurblius ar biodujas į aplinką skiriasi mažiau oro teršalų arba jų visai nesusidaro. Jei vis dėl to kurui pasirenkama naudoti medieną ar anglis, siūlome įrengti ekologiškus ir mažiau teršiančius katilus, įrengti filtrus. 

Parengta pagal Kauno departamento inf.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: