Nauja šalis ir negirdėta kalba, nepažinta kultūra, ekonominė ir socialinė aplinka, nežinoma mokymosi sistema sukelia daugybę klausimų į Lietuvą atvykusiems pabėgėliams. Pabėgėlių priėmimo centro, įsikūrusio Rukloje ir jo padalinių, Naujininkų ir Girionių pabėgėlių stovyklų, darbuotojai padeda užsieniečiams ir jų mokyklinio amžiaus vaikams, integruotis ne tik į mokymosi įstaigas, bet ir į darbo rinką bei visuomenę.

Šiuo metu Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje gyvena 28, Naujininkuose -  88, Girionyse - 25, iš viso  - 141 ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikas. Kaipgi vyksta į Lietuvą atvykusių užsieniečių vaikų ugdymas mokyklose? Per pirmąjį mėnesį mokyklinio amžiaus vaikams (atvykusiems vasarą – iki rugsėjo 1 dienos) nustatomi įgyti mokymosi pasiekimai ir jų atitiktis Lietuvos pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose nurodytiems mokymosi pasiekimams. Kitataučių vaikų mokymosi pasiekimus nustato priimančioji mokykla.

Didžioji dalis mokyklinio amžiaus Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje gyvenančių vaikų lanko Ruklos Jono Stanislausko mokyklą-daugiafunkcinį centrą. Nemokantys lietuvių kalbos kitataučiai mokiniai prieš pradėdami nuoseklųjį mokymąsi mokykloje, vienerius metus mokosi lietuvių kalbos išlyginamojoje klasėje. Mokiniams sudaromi individualūs ugdymosi planai, užtikrinama neformaliojo švietimo veikla, teikiamos individualios lietuvių kalbos ir kitų mokomųjų dalykų konsultacijos, konsultuojami tėvai. Mokiniai didžiąją pamokų dalį mokosi lietuvių kalbos atskirose grupėse ir per kai kurias pamokas jungiasi prie bendrojo ugdymo klasių (fizinio ugdymo, menų pamokos), kur jie gali užmegzti socialinius ryšius. Mokiniai ukrainiečiai bei kitataučiai, gebantys bendrauti lietuvių kalba iškart integruojami į bendrojo ugdymo klases. Mokiniams sudaromi individualūs ugdymo planai, kuriuose numatyti lietuvių kalbos užsiėmimai, psichologo, socialinio pedagogo konsultacijos. 

Išlyginamąją klasę Ruklos Jono Stanislausko mokykloje-daugiafunkciniame centre lankiusi devynmetė Valerija džiaugėsi, kad lietuvių kalbos mokytoja Jūratė buvo labai gera, dėmesinga kitataučiams

mokiniams, taikė įvairius metodus mokinantis lietuvių kalbos. Vaikai lietuvių kalbos mokėsi ne tik klasėse, bet ir keisdami aplinką pvz., eidami į lauką ir mokindamiesi juos supančių daiktų, augalų, gyvūnų lietuviškus pavadinimus. Trečią klasę pradėsianti lankyti kartu su lietuvių mokiniais Valerija, paminėjo, kad lietuvių kalba nesunki, mergaitė puikiai supranta kas ką kalba lietuviškai. Valerija ir jos mama Elena džiaugėsi, kad mokymasis bendroje klasėje su lietuviais nuo rugsėjo 1-osios, bus puiki proga toliau tobulinti lietuvių kalbos klausymo, supratimo ir kalbėjimo įgūdžius.

Užsieniečių vaikams norint pradėti lankyti Lietuvos mokymo įstaigas galioja tie patys įstatymai ir tvarkos kaip ir visiems šalies piliečiams. Užsieniečiams šioje sistemoje „susigaudyti“ padeda Centro socialinės darbuotojos, kurios padeda parengti prašymus mokykloms dėl užsieniečių vaikų priėmimo į mokyklas. Kartu su vertėju padeda pasirašyti sutartis su mokykla, supažindina su mokinio elgesio taisyklėmis, derina klausimus dėl nemokamo maitinimo.

„Dauguma kitataučių gyvena Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, todėl vyko ir vyksta glaudus bendradarbiavimas su Pabėgėlių priėmimo centro Rukloje socialiniais darbuotojais. Mokytojai kelia kompetencijas darbui su užsieniečiais, dalyvaudami mokymuose apie darbo su mokiniais užsieniečiais ypatumus. Mokykloje 2022-2023 mokslo metais vyko dvi Apskrito stalo diskusijos su mokinių užsieniečių tėvais, kur tėvai išsakė savo lūkesčius, buvo priimti sprendimai dėl svarbių abiems pusėms klausimų. Kalbant apie kitataučių mokinių integraciją mokykloje, iš užsienio atvykę vaikai mokykloje susiranda draugų, dalyvauja popamokinėje veikloje, šventėse, lanko Dienos centrą, atstovauja mokyklą įvairiose varžybose ir konkursuose. Pasak socialinio pedagogo vaikai atskirties nejaučia. Tačiau visiems būdingas nerimas dėl gyvenimo svečioje šalyje, dėl karo patirtų negandų, šeimos nesaugumo.“ - teigė Vaidas Dranseika, Ruklos Jono Stanislausko mokyklos-daugiafunkcinio centro direktorius.

Pabėgėlių priėmimo centro direktorė Beatričė Bernotienė pažymi, kad siekiant spartesnės ir sklandesnės užsieniečių vaikų integracijos mokyklose, esant poreikiui, socialiniai darbuotojai padeda Centre gyvenantiems vaikams paruošti namų darbus ir įsigilinti į mokymosi medžiagą. 

„Lietuvių kalbos praktiniai gebėjimai stiprinami organizuojant neformaliojo švietimo veiklas, tokias kaip muzikos, lipdymo, piešimo, konstravimo, keramikos, maisto gaminimo ir kitus užsiėmimus. Lietuvos kultūros ir istorijos pažinimui yra organizuojamos įvairios paskaitos, edukacinės išvykos, ekskursijos į šalies lankomus objektus ir muziejus“, sako Pabėgėlių priėmimo centro direktorė Beatričė Bernotienė.

*** 

Šiuo metu Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, Naujininkuose ir Girionyse parama teikiama 350 užsieniečių, iš kurių net 264 Ukrainos piliečiai,  9 asmenys yra gavę pabėgėlio statusą, 51 prieglobsčio prašytojai, perkeliamieji asmenys (lietuvių kilmės) - 21, neteisėti migrantai - 4.

75 proc. visų gyventojų sudaro moterys ir vaikai. Dauguma asmenų yra atvykę iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, Tadžikistano, Irako, Kongo ir kitų valstybių.

2023 m. paramą integracijai gavo 814 užsieniečiai savivaldybėse: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Jonavoje, Šiauliuose, Visagine, Zarasuose ir kituose miestuose. Paramą perkeliamiesiems asmenims gavo 204 asmenys, perkelti iš Ukrainos ir Venesuelos. 

Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro inf.