Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, sparčiai senėja visuomenė, dėl to vis aktualesnės tampa senjorams priklausančios socialinės paslaugos. Jonavos savivaldybėje 2023 metų duomenimis gyveno 12 450 pensinio amžiaus asmenų, iš kurių šiuo metu paslaugas gauna tik 183 – pagalbą į namus arba dienos socialinę globą. 

Pastebima, kad apie šių paslaugų gavimo tvarką gyventojai vis dar žino mažai, o ir gavus informaciją, nuo kreipimosi pagalbos gavimui juos neretai atbaido įsisenėjusios nuostatos ir mitai, praneša VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“.   

Socialinės paslaugos vis dar klaidingai prilyginamos prabangos prekėms 

Nacionalinio socialinės integracijos instituto Senjoro programos vadovė Rugilė Bitautaitė dalinasi, kad vienas ryškiausių įrodymų, jog visuomenei trūksta informacijos apie pagalbą senjorams jų namuose – maži paslaugų gavėjų skaičiai. Viena iš priežasčių, kodėl žmonės nesinaudoja paslaugomis – nežinojimas jog šios paslaugos yra finansuojamos savivaldybės biudžeto lėšomis ir pačiam asmeniui reikia prisidėti tik nedidele dalimi. Anot jos, paplitusi praktika individualiai samdyti žmogų ar prašyti kaimynų pagalbos yra didelė finansinė našta artimiesiems ir pačiam senjorui. Tačiau nereikia susidaryti klaidingo įspūdžio – priežiūros paslaugos namuose nėra prabangos prekė ir jos tikrai prieinamos kiekvienam Lietuvos piliečiui, svarbu žinoti ir pasinaudoti savivaldybės kompensacija, teigia Rugilė Bitautaitė.    

Manoma, jog pagalba teikiama tik visiškai negalint savimi pasirūpinti   

Visuomenėje yra paplitusi nuomonė, kad pagalba namuose yra skirta tik negalią turintiems ar iš lovos negalintiems pakilti senjorams. Iš tiesų, vienas iš socialinių paslaugų tikslų yra užtikrinti kuo ilgesnį ir kokybiškesnį savarankišką senjorų gyvenimą jų pačių namuose. Anot „Senjoro“ organizacijos vadovės, kuo anksčiau senjoras sulaukia pagalbos, kad ir keletą valandų per savaitę, tuo ilgiau jis gali išlikti savarankiškas. 

„Šiais laikais senjorų priežiūra yra kur kas įvairiapusiškesnė nei prieš daugelį metų. Daug dėmesio skiriama senjorų emocinei sveikatai, savirealizacijos poreikiams. Nors dažnai pagalbos kreipiamasi būtent dėl kasdienių veiklų – pagalbos buityje, higienos užtikrinimo, palydėjimo į gydymo įstaigas ar apsipirkti. Tačiau senjorus lankančios individualios priežiūros darbuotojos, su senoliais užsiima ir jo mėgstamomis veiklomis, skatina mankštintis, išmėginti naujus receptus, palaikyti socialinius ryšius, tačiau svarbiausia – kartu pasineria į nuoširdžius pokalbius. Neretai, senjorą lankantis darbuotojas būna jo dažniausias ar net vienintelis pašnekovas“, – pasakoja „Senjoro“ programos vadovė.   

Pagalba namuose priklauso tiek vienišiems, tiek artimuosius turintiems senjorams   

Dažnai vis dar klaidingai manoma, kad pagalba namuose priklauso tik vienišiems ir artimųjų pagalbos neturintiems vyresnio amžiaus asmenims. Greta šio mito, neretai koja kojon žengia ir nuostata, kad rūpestis senyvo amžiaus žmogumi yra tik jo artimųjų reikalas.   

Tačiau, anot „Senjoro“ programos vadovės, senyvo artimojo priežiūra gali būti prilyginama pilno etato darbui. Tad giminaičiai, bandydami išlaviruoti tarp darbo, asmeninio gyvenimo ir senjoro priežiūros, neretai labai save nualina. 

„Šeimos nariai ir giminaičiai – vyresnio amžiaus žmogui visuomet yra be galo svarbūs. Tačiau socialinė pagalba suteikia galimybę senjorui su artimaisiais leisti laiką ne vien sukantis buityje, bet daugiau dėmesio skirti kokybiškam laisvalaikiui drauge – ar tai būtų išvyka, savaitgalio pietūs, o gal ilgesnis pokalbis prie arbatos puodelio.   

Juk artimieji dirba toli nuo namų ar nebegyvena šalia savo vyresnio amžiaus tėvų, tad kiekvieną dieną juos aplankyti, padėti buityje, ką jau kalbėti apie emocinius poreikius, yra be galo sudėtinga. Būtent dėl to, socialinės paslaugos senjorams tampa patogia ir visiems prieinama pagalbos forma, nepriklausomai senjoras turi artimųjų ar yra vienišas“, – teigia R. Bitautaitė.   

Dėl pagalbos senjorams jų namuose galima kreiptis į savo savivaldybę   

Kiekvienas senyvo amžiaus asmuo arbo jo artimieji  gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos seniūniją dėl socialinių paslaugų namuose –  pagalbos į namus  arba dienos socialinės globos. 

Šias socialines paslaugas senjorams teikia nevyriausybinės organizacijos, tame tarpe ir Nacionalinio socialinės integracijos instituto „Senjoro“ programa. Taip pat biudžetinės įstaigos – kiekvienoje savivaldybėje veikiantys socialinių paslaugų centrai. 

Informaciją apie jo aplinkoje teikiamų socialinių paslaugas gavimo procesą, senjoras arba jo artimieji gali sužinoti kreipdamiesi į savo gyvenamosios vietos seniūnijoje dirbantį socialinio darbo organizatorių. Esant poreikiui, iš pasirenkamų organizacijų senjorai gali rinktis ir Nacionalinio socialinės integracijos instituto „Senjoro“ programos socialines paslaugas. 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: