Liepos 28-ąją minima Pasaulinė hepatito diena. Šių metų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) kampanijos tema – „Hepatitas: įveikime jį“ (Hepatitis: Let's Break It Down). Ja raginama šalinti kliūtis, trukdančias žmonėms laiku pasinaudoti virusinių hepatitų prevencijos, diagnozavimo ir gydymo galimybėmis. Minėdamas šią dieną, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad ankstyva virusinių hepatitų B ir C diagnostika leidžia išvengti sunkių kepenų pažeidimų, o Lietuvoje gyventojai gali nemokamai pasitikrinti dėl hepatito C.
Virusiniai hepatitai dažnai nesukelia jokių simptomų
Virusinis hepatitas – tai hepatitų A, B, C, D ir E virusų sukeliamas kepenų uždegimas. Naujausiais PSO duomenimis, virusiniai hepatitai B ir C lemia daugiau kaip 95 proc. visų mirčių nuo virusinių hepatitų pasaulyje – apie 1,3 mln. kasmet. Šios infekcijos gali daugelį metų progresuoti nepastebimai ir tik vėlyvose stadijose pasireikšti kepenų ciroze ar kepenų vėžiu. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse vis dar nediagnozuojama apie 65 proc. hepatito B ir 59 proc. hepatito C atvejų.
Kaip užsikrečiama?
Hepatito A virusas dažniausiai plinta per užterštą maistą, vandenį, nešvarias rankas ar artimą kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu.
Hepatitų B, C ir D virusai perduodami per kraują, lytinių santykių metu, iš motinos vaikui nėštumo ar gimdymo metu. Užsikrėsti galima leidžiantis švirkščiamuosius narkotikus, naudojantis infekuoto asmens skutimosi peiliukais, dantų šepetėliu, manikiūro reikmenimis ar atliekant nesaugias tatuiravimo, auskarų vėrimo ir kitas invazines procedūras.
Hepatito E virusas dažniausiai plinta per užterštą vandenį arba vartojant nepakankamai termiškai apdorotą mėsą ir jūros gėrybes.
Kaip apsisaugoti?
Efektyviausia apsauga nuo hepatitų A ir B yra vakcinacija. Lietuvoje naujagimiai ir kūdikiai nuo hepatito B skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, o nuo hepatito A rekomenduojama pasiskiepyti keliaujantiems į didesnio sergamumo šalis bei kitoms rizikos grupėms. Hepatito A prevencijai itin reikšminga laikytis rankų higienos ir maisto saugos reikalavimų.
Kadangi vakcinos nuo hepatito C nėra, svarbu laikytis kitų profilaktikos priemonių, kurios kartu tinka ir hepatito B prevencijai. Rekomenduojama vengti nesaugių lytinių santykių; nesinaudoti kitų asmenų skutimosi peiliukais, dantų šepetėliais, manikiūro ar pedikiūro reikmenimis; nevartoti švirkščiamųjų narkotinių medžiagų, o jas vartojantiems asmenims – nesidalyti adatomis, švirkštais ar kitomis švirkštimosi priemonėmis; dirbantiems su žmonių biologiniais skysčiais asmenims rekomenduojama mūvėti apsaugines pirštines ir laikytis saugos taisyklių, o tatuiravimo, auskarų vėrimo ar kitas invazines procedūras atlikti tik licencijuotose įstaigose.
Kam rekomenduojama pasitikrinti?
Dėl virusinių hepatitų B ir C pirmiausia rekomenduojama pasitikrinti:
asmenims, kuriems iki 1993 m. buvo perpiltas kraujas ar kraujo produktai;
asmenims, kuriems dėl neaiškių priežasčių yra padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas kraujyje;
medicinos įstaigų darbuotojams, turintiems sąlytį su krauju ar kitais biologiniais skysčiais;
nėščiosioms;
vaikams, kurių motinos nėštumo ar gimdymo metu sirgo virusiniu hepatitu B ar C;
asmenims, kurių šeimos nariui diagnozuotas hepatitas B ar C;
asmenims, turėjusiems daug lytinių partnerių;
ŽIV infekuotiems asmenims;
asmenims, nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus;
įkalinimo įstaigoje kalėjusiems asmenims.
NVSC primena, kad nemokamai pasitikrinti dėl hepatito C gali 1945–1994 m. gimę gyventojai, nepriskiriami rizikos grupėms, taip pat rizikos grupėms priklausantys asmenys. Dėl išsamesnės informacijos apie nemokamą patikrą rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Situacija Lietuvoje
Lietuvoje dažniausiai registruojami virusiniai hepatitai A, B ir C.
Nors šalyje stebimas nedidelis sergamumas ūminiais hepatitais B ir C, lėtinės šių infekcijų formos išlieka aktualia visuomenės sveikatos tema.
2025 m. ūminio hepatito B sergamumo rodiklis Lietuvoje siekė 0,48 atvejo, ūminio hepatito C – 0,45 atvejo 100 tūkst. gyventojų, tuo tarpu lėtinio hepatito B sergamumo rodiklis sudarė 8,06 atvejo, lėtinio hepatito C – 43,65 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Didesnį registruojamų lėtinio hepatito C atvejų skaičių lemia nuo 2022 m. Lietuvoje vykdoma nemokama gyventojų patikra. Svarbu pažymėti, kad, laiku diagnozavus infekciją, šiuolaikinis hepatito C gydymas, kompensuojamas valstybės lėšomis, daugumai pacientų leidžia sėkmingai pasveikti.
Virusinis hepatitas A Lietuvoje registruojamas palyginti retai, tačiau išlieka aktualus dėl kelionių. 2025 m. šalyje užregistruota 20 šios infekcijos atvejų, iš kurių net 80 proc. buvo įvežtiniai – užsikrėsta keliaujant užsienyje.
NVSC inf.
