„Teigiami pensijų fondų rezultatai yra gera žinia kaupiantiesiems – 2023 m. vidutinis fondų verčių spartus augimas viršijo reikšmingą 2022 m. nuosmukį. Atsižvelgdami į BaltCap incidentą, siūlome stiprinti vartotojų apsaugą nuo kriminalinės veikos, kad tokie atvejai Lietuvoje nepasikartotų“, – sako Simonas Krėpšta, Lietuvos banko valdybos narys. 

II pakopa

2023 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 48 II pakopos pensijų fondai, valdomi 6 pensijų kaupimo bendrovių. Šiuose fonduose pensijai kaupė daugiau kaip 1,4 mln. dalyvių (iš jų beveik 0,8 mln. kaupia aktyviai). Kaupiančiųjų skaičius, palyginti su 2022 m., padidėjo 0,7 proc., arba beveik 10 tūkst. dalyvių.

Didžiausias augimas (vidutiniškai – 16,3 %) fiksuotas jauniausio amžiaus (1996-2002 m.) dalyvių grupėje. Mažiausias pokytis fiksuotas pensijų turto išsaugojimo pensijų fondų grupėje – jis vidutiniškai augo 7,4 proc. Bendra vidutinė metinė grąža per paskutinius ketverius metus – 5,85 proc.

2023 m. pensijų fondų rezultatai buvo teigiami, bendras svertinis vieneto vertės pokytis sudarė 14,26 proc. Dėl to II pakopos pensijų fondų valdomas turtas paaugo 26,8 proc. – iki 7,1 mlrd. Eur. Nuo gyvenimo ciklo fondų veikimo pradžios (2019 m.) bendras vidutinis vieneto vertės pokytis sudarė 12,58 proc.

Investicijos į Lietuvos subjektus sudarė apie 13 proc., arba daugiau nei 875 mln. Eur viso II pakopos pensijų fondų turto. Didžiausia dalis investicijų Lietuvoje buvo nukreipta į vyriausybės vertybinius popierius (33 %, arba beveik 290 mln. Eur).

Dalis Lietuvoje veikiančių pensijų fondų dalyvių lėšas investavo į alternatyvaus investavimo fondų valdymo įmonės OÜ Baltcap Infrastructure Management valdomą fondą Usaldusfond BaltCap Infrastructure Fund, dėl kurio atliekamas tyrimas dėl galimai nusikalstamai pasisavintų lėšų. Lietuvos bankas vertina šią situaciją – pensijų kaupimo bendrovės jam pateikė informaciją apie tai, kokių apsaugos priemonių ėmėsi, siekdamos sumažinti žalą ir apsaugoti teisėtus pensijų fondų dalyvių interesus.

Savo ruožtu Lietuvos bankas rekomenduoja pensijų kaupimo bendrovėms įsigyti draudimą nuo profesinių rizikų ir nusikalstamų veikų, jis padėtų sustiprinti pensijų fondų dalyvių apsaugą. Tais atvejais, kai pensijų fondų dalyvių turtas investuojamas į alternatyvių turto klasių rinką, tokio draudimo pensijų kaupimo bendrovės turėtų reikalauti ir iš investicinių fondų valdytojų. Šis draudimas būtų apmokamas iš pensijų kaupimo bendrovės nuosavų lėšų.

Lietuvos bankas primena, kad pensijų kaupimas II pakopos pensijų fonduose yra griežtai reglamentuotas. Senatvės pensijai kaupiamos lėšos investuojamos pagal atitinkamo pensijų fondo nustatytą investavimo kryptį (vadinamasis gyvenimo ciklo investavimas). Pensijų kaupimo bendrovės, investuodamos lėšas, privalo laikytis taisyklių, kuriose nustatyta, į kokias finansines priemones pensijų fondai gali investuoti ir kaip turi būti valdoma su investavimu susijusi rizika. Taip pat yra taikomi turto diversifikavimo reikalavimai, sistema sudaryta taip, kad prie senatvės pensijos amžiaus artėjantis asmuo būtų maksimaliai apsaugotas nuo turto vertės svyravimų. 

III pakopa

2023 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 21 papildomo savanoriško pensijų kaupimo pensijų fondas, juos valdė 5 valdymo įmonės. 

Bendras III pakopos pensijų fondų valdomas turtas per metus padidėjo 32 proc. ir apžvelgiamo laikotarpio pabaigoje sudarė 293,9 mln. Eur. III pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius praėjusiais metais padidėjo 23,45 proc. – iki 118 tūkst. dalyvių. 

Vidutinis svertinis III pakopos pensijų fondo vieneto vertės pokytis sudarė 12,5 proc. Didžiausią teigiamą vieneto vertės pokytį turėjo į akcijas investavę pensijų fondai. 

Investicijos į Lietuvos subjektus sudarė apie 13 proc., arba daugiau nei 39 mln. Eur viso III pakopos pensijų fondų turto. Didžiausia dalis investicijų Lietuvoje buvo nukreipta į vyriausybės vertybinius popierius (39 %, arba beveik 15 mln. Eur).

Kaip ir II pakopos pensijų fondų atveju, nuo metų pradžios visos III pakopos pensijų fondų vieneto vertės taip pat padidėjo, bendras svertinis pokytis sudaro 12,50 proc. Didžiausią vieneto vertės pokytį generavo akcijų pensijų fondai – 14,55 proc., mišraus investavimo pensijų fondai – 10,52 proc., ir obligacijų pensijų fondai – 6,85 proc.

 Lietuvos banko inf.