Vien per savaitgalį Jonavos ugniagesiai gesinti degančios žolės vyko septynis kartus. Savaitgalį žolė degė Sodų gatvėje, prie senųjų žydų kapinių, Rukloje, Kulvos seniūnijoje.

Kaip pranešė Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Jonavos rajone išdegė nuo 10 iki 70 arų žolės.

Kiekvieną pavasarį, pradžiūvus žemei, padaugėja skambučių bendruoju pagalbos telefonu 112 – ugniagesiai gelbėtojai kviečiami gesinti padegtos pernykštės žolės. Gaisrai atviruose plotuose gali persimesti į sodybas, miškus, dažnai iškyla grėsmė žūti ne tik žvėrims, bet ir žmonėms.

Ugniagesiai įspėja, kad žolės deginimas laikomas piktybiniu nusikaltimu, už tai gresia bauda. Neretai gali tekti ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą. Ūkininkai, degindami žolę, rizikuoja netekti Europos Sąjungos išmokų.

Pernai Kauno apskrities ugniagesiai gelbėtojai net 922 kartus vyko gesinti gaisrų atvirose teritorijose. Be to, nemažai tokių kilusių gaisrų užgeso patys, be ugniagesių įsikišimo: juos užlijo lietus, užgeso patys arba užgesino juos įplieskę žmonės. Tokių gaisrų gesinimas atima ne tik labai daug ugniagesių pajėgų, bet ir padaro labai didelių nuostolių gamtai bei turtui: sudega augalai, jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, perintys paukščiai. Nuo degančios žolės ugnis neretai persimeta į sodybas, ūkinius pastatus, tokiuose gaisruose žūsta žmonės. Be to, labai smarkiai užteršiama aplinka – išsiskiria toksiškos dujos ir įvairios sveikatai kenksmingos dalelės, kurių sudėtyje yra suodžių, dervos, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų.

***

Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba informuoja, kad jei pastebėjote degant žolę, nieko nelaukite – pasistenkite patys ją užgesinti, kol liepsna nepersimetė į didesnius plotus: užplakite liepsną medžių šakomis ar užtrypkite kojomis, užpilkite vandeniu arba smėliu. Didesnius ugnies plotus reikėtų apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų. O jeigu matote, kad su ugnimi susidoroti nepavyks, nedelskite – kvieskite ugniagesius gelbėtojus bendruoju pagalbos telefonu 112.

• Draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miestuose ir miesteliuose, miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško.
• Draudžiama deginti nenupjautą žolę ir ražienas – liepsnos gali persimesti į miškus, gyventojų sodybas, o tokių gaisrų pasekmės dažnai būna neprognozuojamos ir skaudžios.
• Su ugnimi reikia elgtis atsargiai: nemėtyti degančių degtukų ir neužgesintų nuorūkų.
• Augalinės kilmės atliekas deginkite tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ir ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų. Tačiau atminkite, jog pats aplinkai draugiškiausias šių atliekų tvarkymo būdas – kompostavimas.
• Laužą kurti tik tam paruoštuose vietose, prieš kuriant laužą pagalvoti, ar bus saugu. Nekurti laužo, kai pučia stiprus vėjas. Baigus kūrenti – užpilti žarijas vandeniu.
• Tėveliai, priminkite savo vaikams, kad už žaidimą ugnimi, gaisro sukėlimą Jums gresia piniginės baudos;
• Pamačius degančią žolę, nepraeiti pro šalį – mažą gaisrą bandyti gesinti patiems ir kviesti ugniagesius tel. 112.

 Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą piliečiams nuo 28 iki 231 euro, o pareigūnams – nuo 57 iki 289 eurų.

Ražienų, taip pat nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą piliečiams nuo 57 iki eurų, o pareigūnams – nuo 115 iki 347 eurų.

Žemės savininkų, naudotojų ir valdytojų nesiėmimas priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje žolės, ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, užtraukia baudą nuo 28 iki 173 eurų.

 Durpynų ir durpingų pievų deginimas užtraukia baudą nuo 86 iki 231 vieno euro.

Nepranešimas priešgaisrinėms tarnyboms apie degančius durpynus užtraukia baudą nuo 57 iki 115 eurų.

Atliekų deginimas nesilaikant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų atmosferos apsaugos reikalavimų užtraukia baudą piliečiams nuo 28 iki 57, o pareigūnams – nuo 57 iki vieno 115 eurų.

 Kartu su administracine bauda skaičiuojama ir gamtai padaryta žala, kuri deginant pievas sudaro nuo 8 eurų už arą, deginant ražienas – nuo 5 eurų už arą. Ūkininkai degindami žolę rizikuoja netekti Europos Sąjungos išmokų.

 Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 28 iki 57 eurų ir baudą pareigūnams nuo 86 iki 173vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų.

 Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas, sukėlęs miško gaisrą arba jo išplitimą, užtraukia baudą piliečiams nuo 579  iki 1158 eurų ir pareigūnams nuo 1158  iki 2316 eurų.

Parengta pagal Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pranešimą

Jonavos PGT nuotr. iš archyvo