Nuo lauko tualetų, bendrabučio kambarių dalių, kiemo statinių iki prabangių butų sostinės senamiestyje. Kasmet valstybė paveldi pačio įvairiausio turto, kurio vertė vėliau aukcionuose svyruoja nuo kelių dešimčių iki šimtų tūkstančių eurų. Šiemet Turto banko pigiausias parduotas nekilnojamojo turto objektas kainavo vos 30 eurų.

„Vien organizuoti tokio turto aukcioną, įvertinant objekto parengimą, teisinius procesus, sutvarkymą – valstybei neapsimoka. Taip pat apie 60 proc. paveldėto turto yra su skolomis, kurias reikia administruoti, atsiskaityti su kreditoriais. Užsienyje labai populiaru turtą po mirties palikti visuomeninėms, labdaros organizacijoms ar bažnyčiai. Tokių pasirinkimų Lietuvoje kol kas vos vienas  kitas“, – pastebi Turto banko Pardavimų departamento direktorė Guoda Gurauskaitė.

Valstybei kainuoja išlaikyti

Po žmogaus mirties jam priklausiusį turtą valstybė dažniausiai paveldi trimis atvejais: kuomet turtas yra su skolomis, taip pat, potencialūs įpėdiniai atsisako priimti labai prastos būklės turtą, žmonės sąmoningai nusprendžia turtą testamentu palikti valstybei arba įpėdinių tiesiog nėra. 

Kasmet valstybė paveldi iki 400 nekilnojamojo turto objektų, o tokio turto  išlaikymo kaštai per metus svyruoja nuo 400 iki 450 tūkst. eurų. Šie kaštai dengiami valstybės biudžeto lėšomis.

Paveldėto turto valstybė kasmet parduoda už 2-3 mln. eurų, objektais dažniausiai domisi smulkūs investuotojai, velionių kaimynai. Valstybė, neviršydama valstybės paveldėto turto tikrosios vertės, t.y. už paveldėtą turtą gauto pardavimo lėšų dydžio, dengia palikėjų skolas kreditoriams.

Testamentas – būtinybė

Turto banko praktikoje pasitaiko ir atvejų, kai žmonės vedė bendrą ūkį, tačiau nebuvo sudarę santuokos ar tinkamai įteisinę bendrai įgyto turto nuosavybės. Mirus tokio turto savininku oficialiai registruotam asmeniui ir neatsiradus jo įpėdinių, nekilnojamasis turtas pereina valstybei, o vėliau paaiškėja, kad jame vis dar yra gyventojų. Taip pat daugėja atvejų, kai paveldėtojai susirūpina teisiniais dalykais turtui jau atsiradus aukcionų sąrašuose. 

„Kai nekilnojamojo turto savininkas miršta ir nėra sudaręs testamento, kartu gyvenęs žmogus susiduria su problema, nes jis neturi jokių teisių į turtą. Todėl norime paraginti žmones neatidėlioti ir laiku sudaryti testamentą, kad būtų išvengta panašių situacijų“, – ragina Turto banko Teisės ir administravimo departamento direktorė Justė Žibūdienė.

Testamentas gali būti sudaromas pas notarą (oficialusis testamentas) arba parašomas laisva forma (asmeninis testamentas).

 „Tiesa, turėdamas asmeninį testamentą, įpėdinis per vienerius metus po palikėjo mirties turės kreiptis į teismą, kad šis jį patvirtintų“, – atkreipia dėmesį J. Žibūdienė.

Apie Turto banką

Turto bankas – tai valstybės įmonė, kurioje savininko teises ir pareigas įgyvendina Finansų ministerija. Įmonė siekia efektyvinti valstybės turtą, mažinti jo plotą, paliekant tik valstybės veiklai reikalingus pastatus. Turto bankas centralizuotai valdo apie 700 tūkst. kv. m administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto, jį atnaujina, investuoja į naujų pastatų statybą. Vieni pagrindinių įmonės strateginių tikslų yra didinti statinių tvarumą, investuoti į atsinaujinančią energiją, mažinti energijos sąnaudas ir CO2 emisiją.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: