27 metų sūnų Ernestą Gailevičių palaidojusi moteris įsitikinusi, kad jis dar galėjo gyventi, jei medikai būtų tinkamai ir laiku atlikę savo darbą. Tuo tarpu Jonavos medikai situacijos nekomentuoja ir sako, kad reikia laukti audito išvadų.
Iš Ruklos miestelio į Jonavos ligoninę E.Gailevičius greitosios pagalbos automobiliu buvo atvežtas rugpjūčio 11-osios vakarą, apie dešimtą valandą.
„Jis buvo stipriai sumuštas, o greitosios pagalbos medikai jį atvežė be sąmonės. Jau ligoninėje atsigavęs sūnus skundėsi stipriais pilvo skausmais“, - pasakojo L.Gailevičienė.
Tačiau budėjusi medikė po tyrimo echoskopu nieko bloga nematė ir pasiūlė šiam vykti namo.
„Sūnus visą laiką buvo susirietęs ir prašė suleisti vaistų nuo skausmo, bet gydytoja pasakė, kad vaistai jau suleisti ir praeis.
Policijos pareigūnas, kuris tuo metu buvo ligoninėje apklausti sūnaus, jos net teiravosi, ar Ernestas bus siunčiamas į Kauną. Gydytoja patikino, kad ne – išleidžiamas į namus“, - pasakojo L.Gailevičienė.
Sugrįžęs į namus skausmus vyras kentė visą naktį, o iš ryto pats išsikvietė greitąją pagalbą.
Be to, jo veidas buvo geltonas – lyg nuo geltos. Pasak L.Gailevičienės, atvykusi greitosios medicinos pagalbos felčerė taip pat nustebo, kad vyras iš vakaro buvo išleistas į namus.
„Jei nesiuntė į Kauną, budėjusi medikė turėjo bent jau paguldyti sūnų į ligoninę stebėjimui“, - sakė L.Gailevičienė.
Iš ryto į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių nuvežtą Ernestą apžiūrėjo jau kiti gydytojai, buvo rentgeno tyrimas. Iš pradžių jam buvo įtariamas kasos, vėliau – pilvaplėvės uždegimas.
„Tada mums pasakė, kad yra oro ir reikia operuoti. Tačiau nieko skubaus, todėl operacija bus atlikta tada, kai atsilaisvins operacinė. Nuo ankstaus ryto operacijos laukėme iki trečios valandos popiet. Tik tada sūnus pagaliau buvo operuojamas“, - pasakojo mama.
Tačiau po kelias valandas trukusios operacijos medikų nuomonė pasikeitė. E.Gailevičių operavęs gydytojas mamai pasakė, kad užsiuvo dvylikapirštę žarną, ir dabar belieka laukti.
„Dar jis pasakė žodžius „nieko gero“, - prisiminė L.Gailevičienė.
E.Gailevičius po operacijos nuvežtas į reanimacijos skyrių. Tačiau jau greitai prie reanimacijos skyriaus durų laukusiai L.Gailevičienei ir jos jaunesniam sūnui kilo įtarimų, kad kažkas blogai – mat reanimacijoje kilo sujudimas.
„Kažkas atbėgo, kažkas garsiai kalbėjo, kažkas skambino telefonu. Netrukus išėjęs budintis gydytojas pranešė, kad sūnaus būklė – labai bloga, ir, jei ji pagerės, reikės dar vienos operacijos. Tada pirmą kartą išgirdau, kad buvo išsiliejusi tulžis, o tai yra labai blogai“, - prisiminė moteris.
Medikai moteriai pasiūlė vykti į namus, nes per naktį laukti prie reanimacijos skyriaus durų nėra prasmės. Tačiau vos grįžus į namus moterį pasivijo žinia – jos sūnus mirė.
„Bandau suprasti, kas įvyko? Tiek medikai, su kuriais kalbėjausi, tiek dvi greitosios pagalbos felčerės sakė, kad tą vakarą budėjusi medikė privalėjo kviestis arba dar vieną specialistą, skirti tyrimą rentgeno aparatu, pagaliau – paguldyti sūnų į ligoninę.
Tačiau ne tik mano, tačiau ir kitų medikų nuomonė sutapo – tą vakarą budėjusi medikė buvo jauna ir galbūt todėl pernelyg pasitikėjo savo žiniomis.
Kol kas nesuvokiu ir to, kodėl sūnus buvo operuotas taip vėlai, tik gerokai po pietų. Manau, kad medikai neįvertino situacijos, ir, jei viskas būtų buvę atlikta laiku, Ernestas ir dabar dar greičiausiai būtų buvęs gyvas.
Ieškome advokato, ir tada spręsime, ką daryti toliau. Tačiau šios istorijos palikti nenoriu ir noriu, kad ateityje medikai tokių klaidų nekartotų“, - sakė L.Gailevičienė.
Jonavos ligoninės direktorė Aldona Balutienė: „Kaip ir reikalaujama, po tokių įvykių įstaigoje privaloma atlikti auditą. Jis šiuo metu vyksta, o jam skirta 20 dienų. Aiškinamės, kokie medikai dirbo, kokie buvo atlikti tyrimai. Baigę auditą išvadas pateiksime ir artimiesiems“.
