Rugpjūčio 14 d. – rugsėjo 17 d. Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje (LKM) vykstančiuose kartotiniuose aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių mokymuose dalyvauja gausus būrys rezervo karių, tarnavusių Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione (iš beveik 390 LKM rezervistų – daugiau kaip 110 dragūniečių). Įdomu tai, kad dauguma jų Dragūnų bataliono sudėtyje 2016 m. lapkričio 27 d. – gruodžio 1 d. vykusiose tarptautinėse pratybose „Iron Sword 2016“ susirėmė su lengvųjų pėstininkų batalionu „Feniksas“, pirmą kartą suformuotu rezervo ir LKM privalomosios karo tarnybos karių pagrindu ir štai po penkerių metų jie patys papildė aktyviojo rezervo karių gretas. 

Apie tai, kuo pastarosiomis savaitėmis gyvena rezervistai, apie šių metų pratybas, motyvaciją ir lūkesčius, atvedusius į kartotinius mokymus, kalbamės su keliais buvusiais Dragūnų bataliono kariais.  

Ką gi, pirmiausia susipažinkime...  

J. eil. Tautvydas Muraveckas: Esu kilęs iš Kauno, pagal specialybę esu aviacijos mechanikas, dirbu Karmėlavos oro uoste. Šauktinio tarnybą 2016 m. atlikau Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione, vykdžiau šaulio funkcijas.

 

J. eil. Dainius Lelevičius: O aš – alytiškis, tačiau šiuo metu gyvenu Kaune. Dirbu automobilių importo ir eksporto srityje. 2016 m., kaip ir kolega, tarnavau savanoriu Butigeidžio batalione ir tais metais dalyvavau  tarptautinėse pratybose „Iron Sword 2016“. 

Kokie prisiminimai pirmiausia iškyla iš anuomet vykusių pratybų?

J. eil. Tautvydas Muraveckas: Nors prabėgo jau penkeri metai, tačiau atrodo, jog viskas vyko vakar. Prisimenu, kad į 2016 m. vykusias pratybas susirinko labai daug karių. Apie tai, kad su rezervo kariais kariausime priešingose barikadų pusėse, sužinojome tik atvykę į pratybas. Kai pirmą kartą su jais susidūrėme akis į akį, jie mums pasirodė gerokai vyresni (šypsosi).   

J. eil. Dainius Lelevičius: O man „Iron Sword 2016“ pirmiausia asocijuojasi su daug sniego ir kūną kaustančiu šalčiu, ypač galutiniame pratybų etape, kai teko nepertraukiamai kelias paras vykdyti užduotis Gaižiūnų poligone. Kita vertus, juk tuomet buvome jauni ir užsidegę.  

Kas Jus tuomet motyvavo?

J. eil. Dainius Lelevičius: Didžiausi motyvatoriai buvo mūsų vadai. Prieš „Iron Sword 2016“ su keliais būriais dalyvavome pratybose Latvijoje, tad grįžę buvome nusiteikę parodyti tai, ką mokame geriausiai. Žinoma, vadai iš mūsų reikalavo labai daug, tačiau ir patys savo pavyzdžiu įkvėpė ir motyvavo. Iki šiol išlikę tik geriausi prisiminimai apie būrio vadą P. Kaušylą, būrininką J. Sadavičių. Ryšys tarp mūsų nėra nutrūkęs – turime vieni kitų kontaktus feisbuko grupėje, tad puikiai žinome kas kuo gyvena.   

O kaip jaučiatės dabar patys būdami rezervistų kailyje?

J. eil. Tautvydas Muraveckas: Keista, tačiau jausmas toks, lyg tarnybos ir nebūčiau palikęs. Nėra ką ir sakyti, geras jausmas. Žinoma, teko daugelį dalykų prisiminti, taip sakant, atnaujinti teorinius ir praktinius įgūdžius. Tačiau svarbu tai, kad pratybose nėra monotonijos – nuolatinis veiksmas, karinės operacijos, žygiai. Ačiū mūsų vadams, kurie neleidžia nuobodžiauti. 

J. eil. Dainius Lelevičius: Mane maloniai nustebino pratybų aprūpinimas – apranga, ekipuotė, amunicija ir, žinoma, maistas – jis skanus ir gausus. Savaime suprantama, penkios savaitės – gana ilgas laiko tarpas, ypač kariuomenėje. Kita vertus, tai iš tiesų geras būdas prisiminti kariškus dalykus, atsiribojant nuo civilinio gyvenimo problemų, mobiliųjų telefonų, nuolatinės sumaišties ir beprotiško kasdienio lėkimo. Galiu tvirtai pasakyti, kad visa tai, bent jau man – tik į naudą. Palinkėčiau tai patirti kiekvienam.  

Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos informacija

Št. srž. Laisvūno Vizbaro nuotraukos

 

 

 

 

 

 

 

Taip pat skaitykite: