Po susitikimo su istoriku A.Bumblausku

Po susitikimo su istoriku A.Bumblausku
SAU 24
08:56 2018 jonavoszinios.lt

Man visada labai patiko istorija. Istorija, kuri moko pažinti dabartį, nes joje glūdinti patirtis leidžia mums pasiimti vertingas pamokas sėkmingam ateities veikimui. Todėl aš visada su didžiuliu malonumu klausausi Alfredo Bumblausko. Tiesa, antradienio vakarą tai pagaliau pavyko padaryti gyvai.

Tai ne šiaip sau istorikas. Tai žmogus, kuris turi savo griežtą istorijos įvykių vertinimą, nebūtinai sutampantį su vyraujančia "populiaria" linija. Tą vakarą salėje jaučiau, kaip po kai kurių profesoriaus pareiškimų salėje kildavo šurmulys. Kodėl? Nes mes neįpratę kritiškai mąstyti, neįpratę vertinti įvykių nebūtinai vien tik vienpusiškai, galbūt bijome likti sumindyti visuomenės įsitikinimų.

Buvo be galo malonu klausytis, kaip A. Bumblauskas tikrąja to žodžio prasme „sucrashino didžiuosius patriotus", kurie kovoja prieš "W", kaip profesorius argumentavo Antano Smetonos "nuopelnus" valstybei, dėl kurių mūsų tautai teko patirti 50 metų skaudžią ir krauju, kankinimais bei visišku laisvės suvaržymu paženklintą okupaciją, kaip jis sugriovė mitais apipintą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, kurią kartais esame įpratę pernelyg be proto romantizuoti, ir apgynę šiandieninės modernios Lietuvos laimėjimus, suvokiant, jog mes niekada nebuvome tokiose aukštumose, kokiose esame šiandien, bei kaip jis paskatino patiems kurti Lietuvos ateitį, nes ne politikai kalti dėl to, kad mes, eidami prie balsadėžes, išrenkame niekam tikusius valdyti valstybę asmenis. Ir tai užakcentavau vos kelis momentus iš labai puikių šio istoriko įžvalgų.

Pabaigai... Sviestas, ANBO ir krepšinis - trys dalykai, kurie neatsiejami nuo tarpukario Lietuvos istorijos laimėjimų. Kiek iš jūsų žino, kodėl? Sakysite, taigi ir taip aišku, dėl ko krepšinis - bet ar tikrai? Jeigu paminėčiau profesoriaus akcentą dėl 1938 metais Lietuvos moterų krepšinio rinkinės iškovotų sidabro medalių, ar galėtumėte atsakyti, kad pagalvojome apie tą patį? ANBO - Antanas Nori Būti Ore: visą Europą sužavėjęs projektas, kurio metu buvo apskristos vos ne visos senojo žemyno sostinės, o Antaną Gustaitį Italijoje pasitiko pats Musolinis. Ir sviestas - visiškas tarpukario Lietuvos laimėjimas. Kliuvo ir Jonavai: dėl unikalios Skarulių bažnyčios, dėl Abraomo Kulviečio, nuo savęs galėčiau pridėti ir sinagogą, nes Jonavos štetl'o istorija nuo žydų neatsiejama.

Taigi, yra apie ką pagalvoti, yra apie ką pasidomėti ir tikrai yra dar daug ką nuveikti.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas Žilvinas Galimovas

JKC ir Ž. Galimovo nuotraukos

Nuotraukų galerija

Panašūs straipsniai