Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos pateiktam Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektui, kuriuo siekiama užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę į nepertraukiamą išlaikymą ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą.
Įstatymo projektu siūloma papildyti Civilinio proceso kodekso 626 straipsnį 7 dalimi, numatant išimtį, kad vadinamosios „skolų atostogos“ nebūtų taikomos tais atvejais, kai vykdomas išieškojimas dėl išlaikymo, taip pat dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, bei maitintojo gyvybės atėmimu atlyginimo.
Nuo 2024 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusios „skolų atostogos“ suteikė galimybę tam tikras sąlygas atitinkantiems skolininkams, pateikus prašymą antstoliui, 6 mėnesiams sustabdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų. Ši priemonė buvo skirta paskatinti ilgą laiką nedirbusius asmenis grįžti į darbo rinką.
Antstolių informacinės sistemos 2026 m. balandžio 1 d. duomenimis, nuo šios priemonės įsigaliojimo „skolų atostogos“ buvo taikytos 559 skolininkams 4192 vykdomosiose bylose.
Vis dėlto 2025 m. gruodžio 4 d. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Civilinio proceso kodekso 626 straipsnio 4 dalies nuostatos tiek, kiek jos leidžia sustabdyti nepilnamečių vaikų išlaikymo išieškojimą, prieštarauja Konstitucijos 38 straipsniui. Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas nepagrįstai iškėlė skolininkų interesus aukščiau už vaikų interesus ir sudarė galimybę tėvams laikinai nevykdyti konstitucinės pareigos išlaikyti savo vaikus.
„Vaiką reikia išlaikyti kasdien. Įstatymai aiškiai nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, o ši pareiga yra asmeninė ir turi būti vykdoma nenutrūkstamai. Negalime sudaryti teisinių spragų, leidžiančių to išvengti“, – pažymėjo teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.
Šiuo metu nepilnamečių vaikų interesai taip pat užtikrinami valstybės lėšomis mokant išmokas tais atvejais, kai vaikas negauna viso ar dalies priteisto išlaikymo. Tačiau ministerija pabrėžia, kad valstybės parama negali pakeisti pirminės tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.
„Esu įsitikinusi, kad turime ginti pačius pažeidžiamiausius – vaikus. Jie yra mūsų ateitis. Nepritariu jokioms išimtims, kurios leistų tėvams išvengti alimentų mokėjimo“, – teigė ministrė.
Teisingumo ministerija taip pat primena, kad už tyčinį piktybinį vengimą išlaikyti vaiką, taikoma baudžiamoji atsakomybė – už tokią veiką gali grėsti laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Pakeitimais siekiama ne tik pašalinti galiojančio reguliavimo prieštaravimus Konstitucijai, bet ir užtikrinti, kad vaikų teisė į išlaikymą būtų realiai apsaugota.
