Statistika rodo, jog beveik metus veikianti „skolų atostogų“ programa duoda teigiamų rezultatų –pasinaudoję „skolų atostogomis“, į darbo rinką jau grįžo 395 žmonės. Paskutiniai turimi duomenys taip pat rodo, jog darbo rinkoje, pasibaigus „skolų atostogoms“, lieka net 60 proc. žmonių.
„Skaičiuojama, kad beveik 400 „skolų atostogomis“ pasinaudojusių ir į darbo rinką sugrįžusių asmenų, dirbant už minimalų atlyginimą ir mokant mažiausius įmanomus mokesčius, valstybės biudžetą papildys 1,3 mln. eurų per metus, o valstybei įgyvendinti šią darbo rinkos aktyvinimo priemonę nieko nekainuoja. Tai, kad darbo rinkoje, pasibaigus „skolų atostogoms“, išlieka 60 proc. žmonių – taip pat yra geras rezultatas. Šie asmenys ne tik įsitvirtins legaliuose darbuose, bet ir turės galimybių atiduoti savo skolas. Taigi, net jei darbo rinkoje liktų tik 1 proc. skolininkų, programa vis tiek atsipirktų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk.
„Skolų atostogų“ programa prasidėjo 2024 m. gruodžio 1 d. Ja gali pasinaudoti šešis mėnesius ir ilgiau nedirbę ir Užimtumo tarnyboje registruoti asmenys, turintys antstolių išieškomų skolų. Įsidarbinus, šių asmenų skolos pusę metų nėra išieškomos iš darbo užmokesčio. Taip skolininkai skatinami grįžti į darbo rinką, joje įsitvirtinti ir ieškoti pagalbos. „Skolų atostogomis“ iš viso galima pasinaudoti ne daugiau kaip 2 kartus per 5 metus, nepriklausomai nuo skolos tipo.
Duomenys rodo, kad Lietuvoje yra apie 197 tūkst. žmonių, kurie turi aktyvių skolų, perduotų antstoliams. Tai beveik kas dešimtas asmuo nuo 18 metų.
Net 8 iš 10 skolininkų, oficialiais duomenimis, nedirba ir deklaruotų pajamų neturi. Dėl to absoliuti dauguma visų skolų niekada neišieškomos. Nukenčia visi: valstybė patiria papildomų išlaidų socialinei paramai teikti, biudžete mažėja pajamų, kreditoriai negauna savo pinigų, o skolininkai lieka užribyje – jie dažnai dirba nesaugiomis sąlygomis šešėlinėje rinkoje, dažniau kenčia nuo psichologinių problemų bei priklausomybių.
Skaičiuojama, kad jei bent 1 proc. skolininkų (t. y. apie 2 tūkst. žmonių) pradėtų dirbti už 1 minimalią mėnesinę algą, tai leistų surinkti apie 6,5 mln. eurų mokesčių ir įmokų kasmet, tačiau netiesioginė nauda būtų dar didesnė – sumažėtų socialinės paramos mastas, didėtų darbu sukuriama nauda.
Svarbu pripažinti, jog praėjo dar per mažai laiko, jog būtų galima įvertinti realų „skolų atostogų“ programos poveikį.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenų analitikai parengė skolų duomenų švieslentę, kurios pagalba galima stebėti situaciją. Su duomenimis galima susipažinti čia: Skolų statistika - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Daugiau informacijos apie „skolų atostogas“ galima rasti čia: SkolaNeNuosprendis.lt - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Išskaitų pakeitimai
Nuo 2024 m. liepos 1 d. veikia išskaitų iš skolininkų atlyginimo pakeitimai, kuriais sumažintos antstolių išieškomos dalys, taip siekiant skatinti legalų darbą.
Antstolių išieškoma dalis nuo minimalios algos sumažinta net du-tris kartus – iki 10 proc., nepriklausomai nuo to, kiek skolų turi žmogus. Iš pajamų, viršijančių minimalią algą, išskaičiuojama 30 proc., o iš pajamų, didesnių nei dvi minimalios algos – 50 proc., kaip ir buvo anksčiau.
Svarbu tai, kad iki pakeitimų galiojusi išskaitų išieškojimo tvarka ir toliau liko nepakitusi socialiai jautriems kreditoriams – vaikų ir kitų asmenų išlaikymui, žalos, padarytos sveikatai ar gyvybei, atlyginimui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.
