Seimas po pateikimo pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę į nepertraukiamą išlaikymą ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą.
Numatoma „Skolų atostogų“ netaikyti tais atvejais, kai būtų vykdomas išieškojimas dėl išlaikymo, taip pat dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, bei maitintojo gyvybės atėmimu atlyginimo.
„Turime ginti pačią pažeidžiamiausią visuomenės grupę – vaikus. Įstatymai aiškiai nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, ir ji turi būti vykdoma nenutrūkstamai. Negalime sudaryti teisinių spragų, leidžiančių tėvams išvengti alimentų mokėjimo“, – akcentuoja teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.
Pasak Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektą Seime pristačiusios teisingumo viceministrės Barbaros Aliaševičienės, nors šiuo metu nepilnamečių vaikų interesai taip pat užtikrinami valstybės lėšomis mokant išmokas tais atvejais, kai vaikas negauna viso ar dalies priteisto išlaikymo, tačiau skolininkų interesai negali būti aukščiau vaikų interesų ir tėvai nenutrūkstamai privalo vykdyti savo konstitucinę pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus.
Nuo 2024 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusios „skolų atostogos“ suteikė galimybę tam tikras sąlygas atitinkantiems skolininkams, pateikus prašymą antstoliui, 6 mėnesiams sustabdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų. Ši priemonė buvo skirta paskatinti ilgą laiką nedirbusius asmenis grįžti į darbo rinką.
Antstolių informacinės sistemos 2026 m. balandžio 1 d. duomenimis, nuo šios priemonės įsigaliojimo „skolų atostogos“ buvo taikytos 559 skolininkams 4192 vykdomosiose bylose.
2025 m. gruodžio 4 d. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Civilinio proceso kodekso 626 straipsnio 4 dalies nuostatos tiek, kiek jos leidžia sustabdyti nepilnamečių vaikų išlaikymo išieškojimą, prieštarauja Konstitucijos 38 straipsniui.
Teisingumo ministerija taip pat primena, kad už tyčinį piktybinį vengimą išlaikyti vaiką, taikoma baudžiamoji atsakomybė – už tokią veiką gali grėsti laisvės atėmimas iki dvejų metų.
