Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ginčą dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, priėmė sprendimą, kuris svarbus visiems, ketinantiems pasirašyti ar jau pasirašiusiems tokią sutartį.

Aptariamoje byloje artimųjų neturinti garbaus amžiaus vilnietė su tolimu giminaičiu sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią ji, kaip rentos gavėja, perleido giminaičiui (rentos mokėtojui) nuosavybės teisę į butą Vilniuje, o giminaitis įsipareigojo moterimi rūpintis iki gyvos galvos – aprūpinti gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimu, reikiamomis ūkinėmis ir buitinėmis prekėmis, rūpintis jos sveikatos priežiūra bei suteikti kitą reikiamą pagalbą.

Byloje nustatyta, kad rentos mokėtojas neteikė išlaikymo nuolat, bet tik epizodiškai, nesuteikdavo pagalbos, kai moteris prašydavo padėti.

Apeliacinis teismas pažymėjo, kad nors rentos gavėja buvo pakankamai savarankiška, finansiškai apsirūpinusi ir nereikalavo kiekvieną mėnesį jai teikti išlaikymą, tačiau tai nereiškia, kad rentos mokėtojas buvo atleistas nuo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo. 

Nei rentos gavėjo savarankiškumas, nei gyvenimo būdas ar turtinė padėtis negali paneigti rentos mokėtojo pareigos pačiam, o ne per kitus asmenis, pavyzdžiui, kitus šeimos narius, teikti išlaikymą. Be to, prievolė teikti išlaikymą turi būti vykdoma ne tada, kai prašo rentos gavėjas, bet nuolat ir paties rentos mokėtojo iniciatyva.

Teismas pažymėjo, kad aptariamu atveju rentos gavėja negavo to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį, todėl prarado pasitikėjimą giminaičiu, nevykdžiusiu sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su apygardos teismo sprendimu, kuriuo išlaikymo iki gyvos galvos sutartis nutraukta, grąžinant perleistą nekilnojamąjį turtą rentos gavėjai. 

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-72-912/2026 įsiteisėjo jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo inf.