Lietuvos apeliaciniam teismui teko spręsti artimų giminaičių – brolio (ieškovo) ir sesers (atsakovės) – ginčą dėl paveldėto turto, mirus jų motinai. Bylą išnagrinėjęs Apeliacinis teismas konstatavo, kad apygardos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą ginčijamą buto dovanojimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia.

Jau būdama slaugos ligoninėje ir likus porai mėnesių iki mirties moteris savo butą Vilniuje padovanojo dukteriai, nors prieš kelerius metus buvo surašiusi testamentą, kuriuo savo turtą lygiomis dalimis paliko sūnui ir dukteriai. 

Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad, atliktus ekspertizę, gautos kategoriškos ekspertų išvados, jog moteris dovanojimo sutarties sudarymo metu sirgo demencija ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės. Be to, pati atsakovė, kreipdamasi į atsakingą instituciją dėl socialinių lengvatų, nurodė, kad jos motina yra praradusi savarankiškumą, nesiorientuoja aplinkoje, neatpažįsta kai kurių visą gyvenimą pažinotų žmonių.

Teismo abejones dėl tikrosios dovanotojos valios taip pat sustiprino faktas, kad dovanojimo sutartį patvirtino ne testamentą tvirtinusi notarė, bet kitame mieste dirbanti notarė, o apie ginčijamą sandorį ieškovas sužinojo tik kreipęsis į už paveldėjimo bylą atsakingą notarę, nors iki tol jo ir motinos ryšys buvo artimas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtino, kad dovanojimo sutartį sudariusi motina negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų kontroliuoti, ir tai yra pagrindas dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-166-881/2026 įsiteisėja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo inf.