Daugiau nei dvejus metus sąstingio kaustomai šalies ekonomikai šiemet gyvybės įpūs sparčiau už kainas didėjantis darbo užmokestis, stiprėjanti vartotojų perkamoji galia ir vartojimas bei gausios viešojo sektoriaus investicijos. Prognozuojama, kad šiemet bendrasis vidaus produktas padidės 1,6 proc. po 0,3 proc. smuktelėjimo pernai. Tačiau prie labiau įprasto daugiamečio plėtros tempo ekonomika grįš tik kitąmet, kai pradės atsigauti Lietuvos užsienio prekybos partnerės.

„Lietuvos ekonomika vis dar atsilieka nuo ilgametės plėtros trajektorijos – ji turi potencialo augti maždaug dvigubai sparčiau, nei prognozuojama šiemet. Ekonomikos apsukas iki įprastinio lygio padidinsime tik tada, kai prie atsigaunančio vartojimo ir viešojo sektoriaus investicijų prisidės kiti itin svarbūs ūkio plėtros varikliai – pramonė ir eksportas“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Lietuvos bankas ekonomikos pagyvėjimą prognozuoja šių metų antrąją pusę, iki tol ekonomikos raida tebebus vangi. Labiausiai ekonomikos aktyvumą slopina neatsigaunanti paklausa eksporto rinkose ir suvaržytas reeksportas. Nepalankias išorės aplinkose tendencijas turėtų atsverti palengva didėsianti vidaus paklausa, ypač gyventojų vartojimas. Vėl pradėjęs augti praėjusių metų pabaigoje, šis vartojimas augimo kryptį turėtų išlaikyti ir ateityje. Pernai 1,1 proc. susitraukęs privatusis vartojimas, numatoma, kad šiemet padidės 3 proc. 2024 m. vartojimo prognozė padidinta 0,6 proc. punkto, arba ketvirtadaliu. Prielaidas tokiam prognozės pagerinimui sudaro sparčiau didėjančios gyventojų realiosios pajamos, pavyzdžiui, vidutinis darbo užmokestis šalyje kyla gerokai sparčiau nei kainos. Pernai vidutinis darbo užmokestis padidėjo 12,6, o vidutinė metinė infliacija sudarė 8,7 proc. Šiemet darbo užmokestis kils trigubai sparčiau nei numatoma grynoji infliacija – atitinkamai 10,3 ir 3,1 proc. arba šešis kartus sparčiau nei numatoma bendroji infliacija (+1,6 %). Naujausia darbo užmokesčio prognozė pagerinta dešimtadaliu, o infliacija turėtų susitraukti kone šeštadaliu daugiau, nei prognozuota anksčiau.

Padėtis darbo rinkoje ir toliau yra gera dirbantiesiems, o jų skaičius siekia 1,47 mln. ir yra didžiausias nuo pasaulinės finansų krizės 2008–2009 m. laikų. Tam įtaką darė reikšmingai pasikeitusios migracijos tendencijos. 2023 m. į Lietuva daugiau atvyko, nei išvyko, tiek užsieniečių, tiek Lietuvos piliečių. Teigiamas migracijos balansas nusvėrė natūralios gyventojų kaitos neigiamą poveikį – 2023 m. nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje padidėjo daugiau nei 29 tūkst. Dauguma atvykstančiųjų jau turi darbo sutartis – sparčiai augant darbo jėgai, nedarbo lygis keičiasi nedaug ir yra arti istorinių žemumų. Šiemet nedarbas turėtų sudaryti 7, pernai buvo 6,8 proc. Vis dėlto darbo rinkoje matyti ir netvari tendencija – darbo užmokestis didėja sparčiai, o našumas neauga. Ilgą laiką tai tęstis negalės, jei ekonomikos augimas ir našumas neatsigaus. Kitaip tariant, įmonių galimybės ir toliau taip sparčiai, kaip iki šiol, didinti darbo užmokestį senka.

Sunkumai užsienio rinkose lemia, kad iššūkių patiria pagrindinis šalies eksportuotojas – pramonės sektorius. Jos produkcijos gamybos apimtis tebėra mažesnė nei prieš metus. Euro zonos, svarbiausios Lietuvos prekybos partnerės, ekonomikos raida lemia, kad šiais metais išorės paklausa Lietuvoje pagamintoms prekėms ir paslaugoms vis dar bus vangi ir sparčiau turėtų didėti tik nuo 2025 m.

Neigiamas tendencijas eksporto rinkose švelnina pernai itin sparčiai gausėjusios investicijos, ypač viešojo sektoriaus. Šis sektorius didesnę lėšų dalį nukreipė į statybos projektus, o tai turėjo įtakos sparčiai augusioms investicijoms į kelius ir gatves bei elektros tinklus. Reikšminga dalis šių projektų finansuojama europinėmis lėšomis. Pernai padidėjusios 10,6 proc., šiemet investicijos turėtų ūgtelti dar 4,5 proc.

Išsamiau apie numatomą ekonomikos raidą – Lietuvos banko interneto svetainėje ir leidinyje „Lietuvos ekonomikos apžvalga“.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: