"Ar kas nors atkreips dėmesį į šitą problemą? Parskrido kregždės, čiurliai, o pasirodo - jiems atimti namai. Skraido blaškosi, o gyventi neturi kur. Gal gamtininkai atsakys į šį klausimą, gal kaip varnėnams inkilus kolektyviai mokyklose kalam?
O kiek jie sunaikindavo uodų, mašalų ir dar visokių skraidančių parazitų. Nuotrauka daryta Jonavoje, Vilniaus g. 35.
Namą renovavo ir uždarė visas angas, kurios buvo virš penktojo aukšto, jie kasmet ten gyvendavo. Nors ir kasdien mano ir, manau, kitų mašinos būdavo apdergtos, bet geriau aš nusiplausiu, nei kęsiu uodų įkandimus. Kodėl mes žiūrime tik sau naudos, o nepagalvojame apie aplinką?" (Viktoras).
Selemonas Paltanavičius, Aplinkos ministerijos komunikacijos skyriaus vyr. specialistas: "Žmonių statiniuose paukščiai suranda jų statymo broko detales, angas, plyšius, skyles. Kai kurios sinantropinės (perinčios miestų aplinkoje) rūšys priklausomybę nuo šių statinių detalių pavertė savo biologijos dalimi.
Ilgainiui prie tokių jų reikalvimų priprato ir žmonės. Jau maždaug 1970 metais Vokietijoje kilo didelis nepasitenkinimas, nes buvo susirūpinta pastatų priežiūra ir juose neliko vietų paukščiams perėti. Sprendimas buvo rastas – namų bendrijos pačios nusprendė, kaip kompensuoti šias paukščių netektis, įruošti dirbtines lizdavietes, inkilus. Šios priemonės plačiai taikomos ir dabar.
Lietuvoje pirmoji miesto paukščių perėjimo sąlygų prastėjimo banga buvo ne dabar, bet maždaug prieš 15-18 metų, kai prasidėjo daugiabučių namų balkonų stiklinimas.
Langinės kregždės, perėjusios miesto balkonuose, šiuo metu miestuose beveik negyvena. Gali būti, kad ši žmonių sugalvota statybos (būsto tvarkymo) priemonė langinėms kregždėms buvo lemtinga, jų populiacija pastebimai sumažėjo. Deja, žmonės, įstiklinę balkonus, jokios kompensacinės priemonės paukščiams nepasiūlė.
Pastatų renovacijos metu darbus inicijuoja ir už juos pilnai ar iš dalies susimoka patys gyventojai. Jie turi spręsti, ar paukščiams paliekamos angos prie stogo esančioje sienų dalyje, kuriose galėtų perėti čiurliai.
Prieš kelis metus Kauno miestiečių iniciatyva renovuojant pastatus tokios lizdavietės darbų vykdytojų geranoriškai buvo įrengtos, tereikėjo gyventojų pageidavimo. Tiesa, kai kur žmonės prieštarauja tokioms “skylėms”. Priversti juos to daryti negalima, tam reikėtų pakankamai didelių papildomų lėšų. Tačiau kiekviena bendrija gali spręsti, kokį kelią jiems pasirinkti.
Galima pastogėse kelti čiurliams skirtus inkilus ar inkilus varnėnams – juos iš pradžių užimtų ir jauniklius išperėtų varnėnai, po jų įsikurtų čiurliai. Šie inkilai turėtų būti pritaikyti prie pastatų. Pagaliau, jei prie jų neįmanoma inkilų kelti, juos galima kelti kiemuose esančiuose aukštuose medžiuose.
Langinės kregždės gali perėti pastogėse, tačiau gyventojai turi suprasti, kad kitokių perimviečių paukščiai neturi ir negalima trukdyti jiems čia kurtis. Kaip mūsų kaimynystėje gyvena paukščiai, priklauso tik nuo mūsų pačių“.
