Gyventojai ketina rinkti parašus

Ruklos seniūnas Gintas Jasiulionis teigia, kad toks sprendimas teigiamai nedidelio Ruklos miestelio gyventojų nepaveiks. 

“Kiek suprantu, kažkuri ministerija nevykdo savo įsipareigojimų. 

Dar kai buvo svarstomas klausimas dėl Ruklos pabėgėlių centro įkūrimo, Jonavos savivaldybės taryba, prieš sutikdama su tokiu sprendimu, iškėlė sąlygas – Rukloje turi būti policijos nuovada. Tai įforminta ir tarybos sprendimu.

Tačiau vėliau ji buvo panaikinta, motyvuojant tuometine reforma policijoje ir dėl sumažėjusių pabėgėlių skaičiaus”, - sakė G.Jasiulionis. 

G.Jasiulionis jau dabar sako girdintis gyventojų nuomones. 

“Gyventojai žada rinkti parašus, rašyti peticijas, kad į Ruklą būtų sugrąžinta policijos nuovada. 

Tai viena. Antra, jei čia padaugės pabėgėlių, seniūnijai turėtų būti skiriamas ir didesnis finansavimas. Tie žmonės juk naudosis mūsų infrastruktūra. 

Tais metais, kai Rukloje buvo didelis pabėgėlių skaičius, neišvengėme ir konfliktų, incidentų. Ir tai natūralu, kai tokiame mažame miestelyje yra didelė pabėgėlių koncentracija. Jei tiek jų būtų dideliame mieste – situacija būtų kita”, - sakė G.Jasiulionis.

Klausimų kyla ir merui

Nors pabėgėlius ketinama apgyvendinti Rukloje, tačiau sprendimai priimami tik Vilniuje, o vietos valdininkai žino tiek pat, kiek ir eiliniai Ruklos gyventojai. 

Pasak rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus, natūralu, jog kyla nemažai klausimų, į kuriuos atsakymų – nėra, o visi bandymai inicijuoti diskusijas Vilniuje buvo nesėkmingi.

“Mes norime žinoti gana elementarius dalykus. Pirmiausia - ar Ruklos pabėgėlių centre apskritai bus įkurdinti šaliai tenkantys pabėgėliai. Kiek jų bus? Kokių šalių – Afrikos, Vidurio Rytų valstybių atvykėliai? 

Ar pabėgėliai bus tik suaugę pavieniai asmenys, ar atvyks šeimos? 

Ar šeimose, esant mažiems vaikams, jie lankys ikimokyklinio ugdymo įstaigas - darželius, o vėliau ir mokyklas?  Ar pabėgėlių lietuvių kalbos pagrindų mokymu užsiims pats Ruklos pabėgėlių centras, ar tam reiks savivaldybės švietimo įstaigų pagalbos? 

Ar Ruklos miestelyje bus atkurta policijos nuovada, siekiant užtikrinti tiek pabėgėlių, tiek miestelio gyventojų saugumą, ir užkirsti kelią galimoms nusikalstamoms veikoms. 

Kokių priemonių pabėgėlių integravimui į darbo rinką ketina siūlyti darbo birža? Kuriam laikui pabėgėliai bus įkurdinami Rukloje ir kaip vėliau jie bus “paskirstomi” Lietuvoje? 

Į kokias pinigines ir ne pinigines socialinės paramos formas galės pretenduoti pabėgėliai? 

Ar, pabėgėliams išvykus į Vakarų Europos valstybes, Skandinavijos šalis, joms pereis visi su pabėgėlių priėmimu susiję įsipareigojimai? Ir tai toli gražu ne visi klausimai, į kuriuos mes norėtume gauti atsakymą”, - sakė M.Sinkevičius.

Saugumo užtikrinimas - svarbiausias iššūkis

Kaip teigia M.Sinkevičius, patirtis su pabėgėliais nėra vienoda. 

“Viena vertus -  dalis ankstesnių pabėgėlių labai sėkmingai įsikūrė, pabaigė mokslus, įgijo kvalifikaciją, įsidarbino ar net sukūrė verslą. 

Tačiau yra ir kita medalio pusė - Jonavos ir Ruklos miestelio gyventojai prisimena neramumus ir įvairius konfliktus su ūmaus būdo pabėgėliais iš rytų šalių.

Turbūt būtų naivu tikėtis, kad galim pasiruošti visoms galimoms situacijoms, bet kuo daugiau apie tai kalbėsime, tuo daugiau aiškumo bus tiek su tuo tiesiogiai dirbsiančioms institucijoms, tiek visuomenei. 

Manau, vienas iš didesnių iššūkių - saugumo užtikrinimas, kad neatsitiktų kokių nemalonių incidentų tiek dėl pabėgėlių elgesio, tiek dėl vietos gyventojų reakcijų”, - kalbėjo M.Sinkevičius. 

Anot Jonavos mero, dirbant savivaldoje, neretai tenka susidurti su atitinkamu požiūriu ir noru spręsti vietos problemas ne vietoje, o Vilniuje. 

“Nenorėtume būti ignoruojami tuo atveju, jei dalis pabėgėlių išties bus įkurdinti Rukloje. Juk atvyksta ne grupė užsienio turistų, kurie pabus, apsižiūrės ir išvyks. 

Atvyksta žmonės, kurie galbūt susies savo likusį gyvenimą su Lietuva, todėl reikia daug ką apmąstyti ir tinkamai pasiruošti. 

Mes esame nusiteikę diskusijai, norime prisidėti, kuo tik galėsime, kad pabėgėlių gyvenimo pradžia Lietuvoje būtų sklandi”, - sakė M.Sinkevičius.

Rukloje gyvena 50 pabėgėlių

Ruklos pabėgėlių priėmimo centre šiuo metu gyvena 50 pabėgėlių iš skirtingų šalių – Afganistano, Rusijos, Sirijos, Vietnamo, Indijos, Ukrainos. 

Tiesa, nors iš viso Ruklos PPC galėtų gyventi nuo 100 iki 120 žmonių, tačiau priimti didelio skaičiaus svetimšalių vienu metu Rukloje nėra kaip - nuo 2012 metų viename iš PPC gyvenamųjų korpuse įkurdinti neįgalieji. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu norint išnaudoti tuščias patalpas čia įkurtas Neįgaliųjų globos centro skyrius. 

Daugiausiai pabėgėlių Rukloje buvo maždaug 2009 metais. Tada čia gyveno bemaž maksimalus žmonių skaičius – apie 120. Vėliau, jų srautui sumažėjus, dalis patalpų liko tuščios. 

Šiuo metu centre daugiausiai gyventojų yra iš Afganistano – 22, Ukrainos – 18, Rusijos – 5. Du pabėgėliai čia atvykę iš Sirijos, po vieną – iš Irako, Vietnamo, Indijos.

Asociatyvi nuotr.iš archyvo