Aplinkos ministerijos surengta savivaldybių apklausa apie Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo taikymą atskleidė, su kokiomis kliūtimis ir problemomis jos susiduria. Mažesnėms savivaldybėms, kuriose nevyksta aktyvi plėtra, sudėtinga pritaikyti įstatymo nuostatas, rasti kvalifikuotą specialistą vyr. inžinieriaus pareigoms, trūksta saugiklių neplaningai urbanizacijos plėtrai suvaldyti, kyla neteisingų  infrastruktūros plėtros įmokos tarifo interpretacijų.

„Įstatymas įsigaliojo prieš dešimt mėnesių, per tą laiką išryškėjo jo trūkumai, taikymo trikdžiai. Surinkome daug informacijos, kuri leis aiškiau reglamentuoti savivaldybių infrastruktūros plėtrą, sukurti sąlygas darnesniam jos vystymui. Seimo rudens sesijoje numatoma svarstyti įstatymo pataisų projektą, todėl šie duomenys itin aktualūs“, – sako Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyriausioji patarėja Algė Staniūnaitė-Tonkich.

Jos žodžiais, ypač svarbu nustatyti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą ir įmoką, nes tai papildomos savivaldybės lėšos. Be to, taip užtikrinamas kompensavimo už savivaldybės infrastruktūrą mechanizmas.

Aplinkos ministerijai kelia susirūpinimą, kad dalis savivaldybių nusistatė nulinį įmokos tarifą, tarp jų ir tos, kuriose vyksta aktyvi plėtra (išduodama daugiau kaip 100 statybą leidžiančių dokumentų per metus). Tai reiškia, kad jos negauna papildomų įplaukų, kurias galėtų investuoti į infrastruktūros plėtrą, kompensuoti neprioritetinės infrastruktūros vystymo išlaidas.

Kartu su Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu įsigaliojęs patikslintas Statybos įstatymas įpareigojo statytojus vystyti tik teritorijų planavimo dokumentais suplanuotą infrastruktūrą.

Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės bendros infrastruktūros naudojimo teritorijose (tai aktualu miestų ir jų rajonų savivaldybėms) turi būti taikomi įmokų tarifai, kurie tenkintų abiejų savivaldybių infrastruktūros plėtros poreikius.

Aplinkos ministerijos nuomone, miestų ir jų žiedinės savivaldybės turėtų susitarti dėl bendros infrastruktūros naudojimo teritorijų, jų aprūpinimo savivaldybės infrastruktūra, jos vystymo etapų ir jose taikomų tarifų. Tai viena iš savivaldybių bendradarbiavimo formų, skatinama ir numatyta neseniai patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane.

Kaip rodo apklausa, į Savivaldybių infrastruktūros plėtros rėmimo programą prioritetinėse teritorijose surinkta 897 tūkst. eurų (neprioritetinėse teritorijose – 4, 3 mln. eurų), savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarčių pasirašyta prioritetinėse teritorijose už 1,1 mln. eurų, neprioritetinėse – už 6, 3 mln. eurų.

Surinkta informacija, ar savivaldybių bendruose planuose nustatytos prioritetinės plėtros teritorijos ir prioritetinė infrastruktūra, atleidimo nuo infrastruktūros plėtros įmokų tvarka, ar patvirtinti savivaldybės infrastruktūros pripažinimo prioritetine kriterijai.

Apklausoje dalyvavo 41 šalies savivaldybė. 35 iš jų pritarė Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymui.

Kviečiame išsamiau  susipažinti su apklausos duomenų apžvalga.  Ją sudaro dvi dalys – Nuostatų įgyvendinimas ir Teisinio reguliavimo tobulinimas.

Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas savivaldybes įpareigoja iki 2023 m. sausio 1 d. teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti prioritetinę infrastruktūrą, jos vystymo etapus ir įvertinti kaštus. Tai suteikia galimybę išvengti kaštų perteklinei infrastruktūrai išlaikyti, vystyti tik suplanuotąją, be to, sukuria papildomą priemonę teritorijų plėtrai valdyti.

 

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite: