Seimas po svarstymo pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo siekiama teisiškai reglamentuoti civilinės sąjungos sudarymo pagrindus ir tvarką, partnerių tarpusavio turtines ir asmenines neturtines teises ir pareigas. Už tai numatantį įstatymo projektą (Nr. XIVP-1694(2) po svarstymo balsavo 60 Seimo narių, prieš − 52, susilaikė 3 parlamentarai. Tam, kad jis būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Svarstomu projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.

Civilinė sąjunga būtų apibrėžiama, kaip teisės aktų nustatyta tvarka sudarytas ir patvirtintas dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, kuriuo jie siekia sukurti, plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius. Tokiu būdu, pasak projekto iniciatorių, būtų įtvirtintas lyčiai neutralios registruotos civilinės sąjungos modelis, o teisinės civilinės sąjungos pasekmės atsirastų nuo civilinės sąjungos įregistravimo momento.

Pagal projektą, civilinę sąjungą sudaryti siekiantys asmenys turėtų būti sulaukę pilnametystės, ją būtų draudžiama įregistruoti artimiems giminaičiams, o ją registravę ir jos nenutraukę asmenys negalėtų sudaryti santuokos ar civilinės sąjungos su kitu asmeniu. Civilinę sąjungą tvirtintų notaras.

Įstatymo projektu būtų reglamentuotas partnerių turto teisinis režimas, paveldėjimo teisė, atstovimo ir veikimo kito partnerio vardu teisė.

Kaip pristatymo metu yra minėjusi viena iš projekto rengėjų Seimo narė Jurgita Sejonienė, Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra ne tik dalies visuomenės lūkestis, bet ir ilgai besitęsianti valstybės skola nesusituokusiems asmenims. „Būtina atsižvelgti į tos visuomenės grupės interesus, kuri dėl vienų ar kitų priežasčių nesudaro santuokos, tačiau veda bendrą socialiniais, dvasiniais, moraliniais aspektais susietą gyvenimą. Būtina išspręsti praktinius tokio gyvenimo klausimus“, – yra pažymėjusi parlamentarė.

Seimo Spaudos biuro inf.