Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai kartu su Nacionalinės sporto agentūros (toliau – agentūros) direktoriumi Mindaugu Špoku aptarė aktualius sporto, jo ateities ir svarbos mūsų kasdieniame gyvenime klausimus.
M. Špokas, parlamentarams pristatęs agentūros2024 m. veiklos rezultatų ataskaitą, paminėjo, kad valstybės finansavimas sportui 2024 m., lyginant su 2019 m., padidėjo 74,9 proc. (nuo 42,105 mln. eurų iki 73,647 mln. eurų); valstybės stipendijų sportininkams finansavimas 2021 – 2024 metais išaugo daugiau nei 6 kartus – nuo 952 tūkst. iki 6.29 mln. eurų.
„Galiu pasidžiaugti, kad esame vieni iš lyderių, kalbant apie stipendijas, rentas. Yra septynių lygių stipendijos sportininkams, didžiausia stipendija nuo naujųjų metų siekia beveik 4000 eurų „į rankas“. Sportui pašvęsti metai tokiam atletui, jeigu jis vėliau dirbs treneriu, bus pridedami prie darbo stažo. Taip pat yra padaryta paskata, kad visi aukštojo meistriškumo sportininkai gali siekti dvikryptės karjeros – valstybė apmoka jų studijas“, – sakė M. Špokas.
Agentūros vadovas pažymėjo, kad nors sporto infrastruktūra Lietuvoje yra pakankamai gera, tačiau ne visada ji yra tinkamai įveiklinta: „Jungtinėje Karalystėje valstybė ar savivalda nestato nė vienos sporto bazės, jeigu nėra parengto užimtumo plano nuo 6 val. ryto iki 10 val. vakaro, įtraukiant visas gyventojų grupes (bazė statoma aukštojo meistriškumo sportininkams, bet turi būti pritaikyta ir fiziniam aktyvumui).
Pasak M. Špoko, būtinas didesnis dėmesys sporto medicinai ir mokslui, didesnė trenerių motyvacija: „kolegos estai pasidarė „trenerio krepšelį“ – sportininkas turi treneriui skirtą finansavimą tuo metu, kai jis pats ruošiasi ir gauna stipendiją. Šie dalykai Lietuvoje dar neišspręsti“.
Greta tokių pozityvių rodiklių, kaip didėjantis aukštojo meistriškumo sportininkų finansavimas, M. Špoko įsitikinimu, labai svarbus yra fizinis aktyvumas, tiesiogiai susijęs su visuomenės fizine sveikata, taip pat ir su tuo pačiu aukštojo meistriškumo sportu: „Medalis yra atspindys to, ką padarėme fizinio aktyvumo piramidės apačioje. Vaikams turėtų būti sudaromos galimybės nemokamai išbandyti būrelius ir atrasti veiklą pagal savo galimybes. Dabar, deja, turtingi tėvai turi šią galimybę – leisti vaikui rinktis, neturtingose šeimose vaikas dažniausiai turi tik vieną pasirinkimą. Mūsų tikslas – kad ta fizinio aktyvumo dalis būtų prieinama, o prieinamumas apsprendžiamas infrastruktūra.“
Agentūros direktoriaus nuomone, vaikų fizinis aktyvumas yra šalies nacionalinio saugumo klausimas: „Turime labai didelius indikatorius – paėmėme 2014 metų duomenis, ir buvo tokie rėkiantys skaičiai, kad net 30 proc. jaunuolių neatitinka kariuomenei tinkamo fizinio parengimo lygio, 2024 m. – jau daugiau nei 50 proc. – per dešimt metų nuėjome į niekur. Vadinasi, būtina peržiūrėti skirtingų institucijų valstybines programas. Manau, kad vaikas turėtų turėti vieną būrelį nemokamai, tam skiriant 70 eurų per mėnesį, lygiomis dalimis valstybei ir savivaldybėms“.
Seimo narys Darius Jakavičius posėdžio metu užsiminė, kad galėtų būti svarstoma galimybė skirti ne vieną neformalaus vaikų švietimo (NVŠ) krepšelį: „Ar nebūtų prasminga ir nebūtų efekto, ypač kalbant apie socialinį ekonominį kontekstą, kur tėvai tikrai negali mokėti už popamokinę vaikų veiklą, kad toks vaikas gautų du krepšelius. Iš tiesų, vieną ar kitą sportą reikia išbandyti, o šeimos finansinės galimybės neleidžia to padaryti.“
„Vienas ryškiausių signalų yra tai, kad 50 proc. vaikų netinka karinei tarnybai, tie skaičiai kasmet auga ir tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Tai, mano nuomone, yra tema, apie kurią tiek politikos formuotojai, tiek įgyvendintojai, savivaldos lygmens politikai turėtume turėti rimtą diskusiją – ką mes darome? Kai kurios savivaldybės atveria savo infrastruktūrą, kad vaikai ir visa visuomenė galėtų ir vakarais sportuoti, kai kurios mokyklos vis dar labai uždaros. Turime problemų su 11–12 klasių moksleivių fiziniu rengimu, kai vaikai nebelanko kūno kultūros pamokų – nebemato tame prasmės. Čia taip pat reikėtų įvertinti – ar fizinis lavinimas Lietuvoje atitinka reikalavimus, kaip tai turėtų būti daroma šiuolaikinėje visuomenėje, gal reikėtų ieškoti kitų formų – bendradarbiavimo su esama infrastruktūra ir sporto klubais“, – svarstė Seimo narys Liutauras Kazlavickas. Politiko nuomone, diskusijas šiais klausimais galėtų inicijuoti Švietimo ir mokslo komitetas.
„Sportas ir fizinis aktyvumas Lietuvoje yra ne tik sveikos gyvensenos pagrindas, bet ir svarbi socialinė bei kultūrinė vertybė. Aktyvus gyvenimo būdas stiprina visuomenės sveikatą, mažina lėtinių ligų riziką ir gerina emocinę būseną, kas šiandienos visuomenėje yra labai svarbu. Be to, sportas ugdo bendruomeniškumą, discipliną ir motyvaciją, o Lietuvos sportininkų pasiekimai įkvepia jaunąją kartą siekti aukštumų. Mano galva, būtina skatinti sporto prieinamumą visiems – nuo pačių mažiausiųjų iki studentų. Be abejo, svarbu investuoti ir į infrastruktūrą bei pačią edukaciją, siekiant stiprios ir sveikos, ilgaamžės visuomenės“, – po posėdžio pakomentavo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė.
Su Nacionalinės sporto agentūros 2024 m. veiklos rezultatų ataskaita galite susipažinti čia.
Seimo Spaudos biuro inf.
