Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas praneša, kad šių metų balandžio mėnesį buvo užregistruotas pirmasis kokliušo atvejis Jonavoje. Susirgo 62 amžiaus vienos įmonės darbuotojas. Ligonis daugiau kaip keturias savaites kosėjo, prastai jautėsi. Atlikus antikūnų tyrimą, patvirtinta susirgimo kokliušu diagnozė.
2018 metais Kauno apskrityje buvo užfiksuoti trys kokliušo susirgimai. Jonavoje buvo užregistruotas vienas atvejis 2016 m.
Kokliušas – tai infekcinė liga, kurią sukelia B. pertussis bakterija.
Inkubacinis kokliušo periodas trunka 5–21 dieną (dažniausiai 7–10), bet gali užsitęsti iki 42 dienų. Liga vystosi laipsniškai vis stiprėjant simptomams. Ligos pradžioje būdingi bendri peršalimo simptomai, vėliau - prasideda staigūs, spazminiai kosulio priepuoliai, kurie gali užsitęsti net iki keliolikos minučių. Per parą tokių priepuolių gali ištikti nuo kelių iki keliolikos, dažniausiai jie vargina naktimis. Kūdikiams ši liga labai pavojinga, nes kosulio priepuoliai gali pasibaigti ne tik vėmimu, bet ir komplikacijomis, tokiomis kaip kvėpavimo sustojimas, išvaržos, dehidratacija, pneumonija ir encefalopatija.
Kokliušas plinta oro lašeliniu būdu, juo užsikrečiama nuo sergančiojo kokliušu arba sukėlėjo nešiotojo. Kokliušo bakterijos su kvėpavimo takų sekretu gali išplisti 2–3 metrų atstumu, todėl dažniausiai kokliušu užsikrečia tik artimai bendravę asmenys. Didžiausia tikimybė užsikrėsti nuo ligonio sergančio 1–2 ligos savaitę, esant nosies gleivinės uždegimui, neaukštai temperatūrai ir nestipriam, retam kosuliui. Vėliau (trečią savaitę) užkrečiamumas sumažėja, o ketvirtąją spazminio kosulio savaitę užkratas išskiriamas labai retai. Gydant antimikrobiniais vaistais, užkrečiamumas išnyksta po penkių gydymo dienų.
Veiksmingiausia kokliušo profilaktika – skiepai. Iki masinių skiepijimų, nuo kokliušo pradžios, kokliušas buvo viena dažniausių vaikų mirties priežasčių. Lietuvoje planiniai skiepijimai nuo kokliušo pradėti atlikti 1961 metais. Nuo tada stebimas ženklus sergamumo sumažėjimas.
Siekiant veiksmingai ir saugiai valdyti sergamumą kokliušu, vaikus būtina skiepyti pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių 2, 4, 6 mėn., vėliau - 18 mėn. ir prieš mokyklą – 6-7 m. Vakcinos su sumažintu kokliušo antigeno kiekiu (dTap) naudojamos vyresnių (15-16 m.) vaikų ir suaugusiųjų skiepijimui. Vaikų skiepijimas nuo kokliušo yra finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų, o suaugusiems asmenims - galimybė pasiskiepyti savo lėšomis. Kiekvienu atveju dėl skiepo reiktų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
NVSC inf.
