Nuo metų pradžios atvirose šalies teritorijose jau kilo daugiau nei 460 gaisrų, per kuriuos išdegė virš 60 hektarų pievų ir kitų teritorijų. Palyginus su 2018 m., tokiu pat metu išdegęs plotas sudarė apie 30 hektarų, nors gaisrų buvo kilę daugiau.

Deganti sausa žolė Jonavoje vakar gesinta net du kartus. 

Šiemet daugiausiai gaisrų kilo pievose ir ražienose bei miškuose, kurių metu išdegė miško paklotės. Šie gaisrai taip pat kilo nuo uždegtų pievų.

Deganti sausa žolė Jonavoje vakar gesinta net du kartus. Balandžio 2- ąją apie 17val. 31 min. 5 arų plote ugniagesiai gesino užsidegusią žolę ties Kauno g. 93 namu. Tą pačią dieną apie 18 val. 5 arų plote sausa žolė ir krūmai degė ties Chemikų g. 14 namu.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos primena, kad žolės deginimas kelia daug nuostolių dirvožemiui, turtui ir gamtai: pažeidžiamas paviršinis humusingas sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, sudygusių sėklų daigai, pradedančių kaltis vertingų augalų ūgliai, vabzdžiai, ežiai, zuikiai ir perintys paukščiai.

Be to, deganti sausa pievos paklotė išskiria toksiškas dujas ir įvairias sveikatai kenksmingas kietąsias daleles, kurių sudėtyje yra suodžių, dervų, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų, keliančių pavojų sveikatai.

Už sausos žolės deginimą, nesilaikant numatytų reikalavimų, gresia administracinės baudos nuo 30 eurų iki 300 eurų, taip pat vertinama ir aplinkai padaryta žala. Šiuo metu yra numatyta, kad vien už žolės deginimo faktą yra nustatytas 100 eurų žalos dydis, prie jo pridedant apskaičiuotą žalą gamtai pagal išdeginto ploto dydį.

Pastebėjus deginamą žolę reikėtų nedelsiant apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Asociatyvi nuotrauka