Paklausėme, ką 2025 metais nuveikė Susisiekimo ministerijos komanda. Atsakymas atspindi konkrečius pokyčius: pagerinti keliai, patogesnės paslaugos ir didesnis susisiekimo saugumas tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose.

„Mums svarbiausia – kad keliai ir tiltai būtų saugūs, susisiekimas patogus, skrydžiai vyktų ne tik iš didžiųjų miestų, o pašto paslau­gos būtų arčiau žmonių. Siekia­me mažinti atotrūkį tarp miestų bei atokesnių gyvenviečių ir kas­dien dirbame tam, kad žmonės jaustų realius pokyčius šalia savo namų, keliaudami į gydymo įstai­gą ar veždami vaikus į mokyklas bei darželius“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Šiemet pradėtas naujas eta­pas Lietuvos kelių sektoriuje: įsteigtas Valstybinis kelių fon­das, kuris pradės veikti jau nuo kitų metų ir užtikrins stabilų fi­nansavimą keliams. 1 mlrd. eurų ribą fondas turėtų perkopti 2027 arba 2028 metais. Prastos būklės keliais vėl bus įmanoma važiuo­ti, o avarinės būklės byrantys tiltai taps saugūs.

Per šiuos metus pavyko su­tvarkyti 110 kilometrų valstybi­nės reikšmės kelių, 28 kilome­trus pėsčiųjų ir dviračių takų.

Sparčiai atstatome byrančius avarinės būklės tiltus ir viadu­kus, kurių suskaičiuojama dau­giau kaip šimtas. Sparčiai keičia­si Krunos tiltas, kuris yra bene blogiausios būklės Lietuvoje. Vietoje pavasarį nugriauto vieno iš dviejų Krunos tiltų jau baigia­mas statyti naujas. Iš viso šiemet kapitaliai sutvarkyti 26 tiltai ir viadukai, iš jų 10 buvo kritinės būklės. Paprastomis priemonė­mis buvo suremontuota dar 160 tiltų ir viadukų visoje Lietuvoje.

Kitąmet planuojama sutvar­kyti apie 165 kilometrus valsty­binės reikšmės kelių, 65 kilome­trus pėsčiųjų ir dviračių takų bei 25 blogos būklės tiltus.

Prasidėjo realūs žvyrkelių as­faltavimo programos darbai. Tam suradome 20 mln. eurų. Kitąmet planuojame išasfaltuoti per 100 kilometrų žvyrkelių, dėl šių darbų pasirašytos sutartys dar šiemet. Taip pat planuojama inicijuoti viešuosius pirkimus dėl dar 80 kilometrų žvyrkelių asfaltavimo.

Be to, patvirtinome lankstes­nę žvyrkelių asfaltavimo tvarką. Tai reiškia, kad su tuo pačiu biu­džetu galima padaryti daugiau – išasfaltuoti ženkliai ilgesnius ruožus ir darbus atlikti greičiau.

Gruodį užbaigsime svar­biausią ir didžiausią kelių pro­jektą nuo nepriklausomybės pradžios – VIA BALTICA, kuris pradėtas prieš dešimt metų. Intensyviai dirbame, kad tokia pati automagistralė būtų ir nuo Kauno iki Latvijos sienos.

Vienas unikaliausių Lietuvos kelių Vilnius–Utena keičiasi ne­atpažįstamai. Pradėjome pasku­tinio 43 kilometrų ruožo darbus, jo atidarymas planuojamas jau kitais metais, tad važiuoti į sody­bas, prie ežerų ar keliauti į kitus regionus bus daug saugiau ir patogiau.

Keliuose nuolat diegiame inovacijas ir išbandome, kaip jos veikia. Lapkritį magistralėje Vilnius–Kaunas startavome su bandomuoju dinaminio greičio reguliavimo projektu, leidžian­čiu žiemos metu greitį pritaikyti prie realių oro sąlygų.

Jau gavome pirmuosius tei­giamus vairuotojų atsiliepimus, tad ateityje planuojame dina­minį greičio reguliavimą diegti toliau – nuo Kauno iki Klaipėdos bei VIA BALTICA atkarpoje iki Lenkijos sienos.

Plečiasi ir atsinaujina šalies oro vartai

Metų pradžioje atvėrėme naująjį Vilniaus oro uosto išvyki­mo terminalą, o siekdami pato­gumo sugrįžtantiems pradėjo­me būsimo atvykimo terminalo projektavimo etapą. Ilgus metus tarnavusiam senajam terminalui suteiksime naują gyvenimą, o šalia jo bus statomas modernus atvykimo terminalas. Tikima­si, kad jis duris atvers iki 2028 metų pabaigos, o jo pajėgumai padvigubės.

Norime, kad ne tik sostinės, bet ir regionų gyventojai galėtų patogiau keliauti. Tad dirbame ir kituose – Vilniaus ir Kauno oro uostuose, kurie tampa vis svarbesni.

Kauno oro uostas po rekons­trukcijos užaugo didelis – jame telpa net krepšinio aikštelė. Ką iš tiesų reiškia šis augimas? Ma­žiau streso ir daugiau patogumo keliautojams: daugiau laipinimo vartų, registracijos stalų, aptar­navimo langelių, greitesnis ba­gažo atsiėmimas, trumpesnės eilės. Visa tai užtikrins kokybišką, modernų ir tarptautinius stan­dartus atitinkantį aptarnavimą. Paraleliai Kaune pildosi ir skry­džių krypčių žemėlapis.

Plečiasi ir Palangos oro uos­to skrydžių geografija – star­tavo naujos kryptys į Turkiją ir Egiptą. Tad dabar išvykti poil­siauti lėktuvu daug paprasčiau ne tik Palangos ar Klaipėdos, bet ir Šiaulių, Telšių, Tauragės gyventojams.

Nepaisant pastarųjų mėne­sių iššūkių, Lietuvos oro uostai skaičiuoja, kad metinis keleivių skaičius visuose trijuose mūsų šalies oro uostuose pirmą kartą istorijoje šiemet turėtų perkopti 7 mln. keleivių. Tai rodo, kad nei oro linijos, nei keleiviai neišsi­gando Baltarusijos vykdomos hibridinės atakos prieš Lietuvą.

Naujieji traukiniai keleivius veš jau kitąmet

Žengiame į naują etapą šalies su istoriniu traukinių parko at­naujinimu. Jau kitąmet Lietuvos bėgiais riedės penkiolika naujų šveicariškų traukinių, o greites­nes keliones visoje Lietuvoje – nuo didmiesčių iki regionų galės išbandyti keleiviai.

Neseniai atnaujinti traukinių tvarkaraščiai, užtikrintas daž­nesnis susisiekimas populiariau­siuose maršrutuose, daugiausia pokyčių įgyvendinta Šiaurės Lietuvoje.

Jau nuo gruodžio 14 dienos gerokai patogesnis susisieki­mas su Lenkija – vietoje vieno kasdien kursuos trys trauki­niai – Krokuvos, Suvalkų ir ne­toli Vokietijos sienos esančio Ščecino kryptimis. Be to, kelio­nė į Varšuvą sutrumpės apie valandą, į Krokuvą – net dviem valandomis.

Taip pat pagerintas susisieki­mas su kitomis Europos sosti­nėmis – iš Varšuvos bus galima pasiekti daugelį Europos miestų: Prahą, Vieną, Berlyną, Bratislavą, Budapeštą ar Kyjivą, taip pat ke­liauti po visą Lenkiją – į Gdans­ką, Zakopanę ir kitus regionus tiek dieniniais, tiek naktiniais traukiniais.

Šiemet sparčiau nei bet kada anksčiau juda ir „Rail Baltica“ projektas, kuris labai svarbus susisiekimui ir kariniam mobi­lumui: pasirašius dvi naujas ran­gos darbų sutartis, rekordiškai – iki 114 kilometrų – išplėstos sta­tybos darbų apimtys nuo Kauno iki Panevėžio. Šiame projekte kiekvienas nutiestas europinės vėžės metras – tarsi bėgis į Lie­tuvos ateitį.

Paslaugas Lietuvos žmonėms priartiname arčiau namų: star­tavome su istorine paštoma­tų plėtra, kurią labiausiai pajus mažesnių miestelių ir kaimo vie­tovių gyventojai.

Iki 2028 metų pabaigos paštomatų tinklas padvigubės, jų bus daugiau nei 700! Jau kitąmet regionuose atsiras apie 100 paš­tomatų. Greitai paštomatu bus galima ne tik siųsti ir gauti siun­tas, bet ir registruotus laiškus, oficialius dokumentus bei kitą korespondenciją patogiu paros metu, nesitaikant prie pašto skyrių darbo laiko.

Iki šių metų pabaigos LP EXPRESS paštomatai pirmą kartą pradės veikti ir 13 vietovių, kur jų iki šiol nebuvo. Tarp jų Jonučiai II, Ramučiai, Viduklė, Gelgaudiškis, Kalveliai, Senieji Trakai, Jieznas, Vydmantai, Kairiai, Kretingalė, Kvėdarna, Šveicarija ir Darbėnai.

Klaipėdos uostas – strate­giškai svarbus Baltijos regiono transporto ir logistikos centras, kuriam skiriame ypatingą dė­mesį. Artėjame prie vieno am­bicingiausių projektų uosto is­torijoje – pietinės dalies plėtros. Planuojami sprendiniai apims 100 hektarų teritoriją.

Tai leis plėtoti naujus termi­nalus, pritraukti užsienio inves­tuotojus ir priimti didžiausių parametrų laivus. Pietinės uosto dalies vystymas taip pat gera žinia ir pramoginės laivybos at­stovams, kurie dabar susiduria su vietų laivams stygiaus pro­blema. Numatoma, kad pietinių vartų komplekse bus sukurta marina, kur bus švartuojama apie 500 pramoginių laivų.

Paraleliai Šventosios ir Jur­barko uostai vystomi kaip regi­onų traukos centrai. Šventosios uoste rekonstruojama krantinė, projektuojami molai, planuo­jama buriavimo mokykla, taip pat uoste galės švartuotis laivai skirti vėjo parkams prižiūrėti bei kariuomenės gelbėjimo opera­cijoms atlikti.

Atsakas į hibridinę ataką

Dėl keliamos grėsmės nacio­naliniam saugumui kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, kuri jau pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. Dėl suaktyvėjusių Lietuvos oro erdvės pažeidimų kreipėmės ir į tarptautines orga­nizacijas. Tikimės, kad jos laikys šią hibridinę grėsmę prioriteti­ne ir imsis priemonių padėti ją suvaldyti. Renkame įrodymus Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijai (ICAO), skaičiuoja­me žalą bei planuojame kreiptis į ES Teisingumo Teismą.

Susisiekimo ministerijos inf.