Šiemet mokesčiams dirbome keturiomis dienomis trumpiau nei pernai

Šiemet mokesčiams dirbome keturiomis dienomis trumpiau nei pernai
GEG 20
2019-05-20 08:09 2019

Gegužės 20-oji šiemet yra simbolinė pirmoji diena metuose, kada pradedame dirbti nebe mokesčiams, o sau. Simbolinė laisvės nuo mokesčių diena šiemet atėjo keturiomis dienomis anksčiau nei pernai ar užpernai. Ekonomika auga sparčiau nei valstybės išlaidos, šiek tiek mažėjo vidutinio gyventojo mokami mokesčiai, suskaičiavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas. 

„Šią dieną minime kasmet, nes norime dar kartą priminti, kad būtent mokesčių mokėtojai, o ne valdžia sumoka už visas gaunamas paslaugas – nuo kelių tiesimo iki vadinamųjų vaiko pinigų. Tai reikia gerbti ir su šiais pinigais elgtis atsakingai. Deja, pagarbos vis dar trūksta – reprezentatyvi visuomenės apklausa rodo, kad žmonės netiki, kad jų pinigai išleidžiami efektyviai. Atsakymų į klausimą, kaip žmonės mano, kokią dalį pinigų valdžia išleidžia efektyviai, vidurkis jau trečius metus iš eilės yra tik apie 50 proc.”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė.  

Vidutinis mokesčių mokėtojas, uždirbantis apie 750 eurų „į rankas“ ir visą savo uždarbį išleidžiantis vartojimui, šiemet sumokės daugiau kaip 7000 eurų mokesčių ir įmokų. Kiekvienas uždirbantis 500 eurų „į rankas“ ir juos išleidžiantis, sumoka apie 4160  eurų mokesčių per metus. Uždirbantis 1 000 eurų – beveik 9950 eurų. 

„Šiemet norime atkreipti dėmesį į tai, kad mokesčių mokėtojams svarbu ne tik mokesčių dydis. Turime teisę į mokesčių sistemos stabilumą, įstatymų kokybę, deja, šiandieninis mokesčių teisėkūros procesas to neužtikrina. Atvirkščiai, mokesčių įstatymai darosi vis painesni“, – teigia I. Valeškaitė. 

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikta pagrindinių mokesčius reglamentuojančių įstatymų ir jų iniciatyvų analizė parodė, kad 2015-2019 m. laikotarpiu valdžia šiuos įstatymus vidutiniškai keitė kas dvi savaites. Įstatymais tapo 121 mokesčių keitimo iniciatyva. Pavyzdžiui, Valstybinio socialinio draudimo įstatymas pakeistas 21 kartą, Sveikatos draudimo įstatymas – 19 kartų, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas – 18 kartų, Pelno mokesčio įstatymas – 14 kartų ir t.t.

„Mokesčių įstatymams nuo priėmimo iki įsigaliojimo turėtų būti paliktas pusės metų terminas, per kurį mokesčių mokėtojai turėtų prisitaikyti prie siūlomų pakeitimų, pavyzdžiui, pritaikyti apskaitos sistemas. Vis dėlto, analizė rodo, kad realiai vidutiniškai paliekama perpus mažiau laiko – 3 mėnesiai. Taip yra dėl dažno piktnaudžiavimo išimtimi, leidžiančia priimti mokesčių pakeitimus kartu su biudžetu”, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė.

Mokesčių įstatymai ne tik dažnai keičiami, į juos įsigilinti reikia vis daugiau laiko. Per mažiau kaip dešimt metų įstatymų apimtis padidėjo kone trečdaliu, ir šiuo metu mokesčių srities įstatymus sudaro 196 tūkstančiai žodžių. Palyginimui, 190 tūkst. žodžių turi viena storiausių „Hario Poterio“ serijos knygų – „Haris Poteris ir ugnies taurė”, tik šiek tiek daugiau žodžių – apie 200 tūkst. turi F. Dostojevskio romanas „Nusikaltimas ir bausmė“.

„Dar didesnė problema, kad įstatymai nepasižymi kokybe. Jei skirtumėme po balą už tai, ar juos lydėjo aiškinamasis raštas, ir ar jame buvo detaliai vertintos neigiamos pasekmės, poveikis korupcijai, verslo sąlygoms, ir kiti pagal Seimo statutą numatyti paaiškinimai, priimti teisės aktai surinktų viso labo 4,1 balo iš 11. Tai neramina. Šaržuojant galima pasakyti, kad visi mūsų mokesčių įstatymai yra puikūs, nes tarp dažniausių teiginių įstatymuose – įstatymas nesukurs neigiamų padarinių. Jei mokesčių teisės aktai būtų rengiami kokybiškai, tikėtina, kad juos keisti reikėtų rečiau, prisitaikyti prie pakeitimų visuomenei liktų daugiau laiko. O ir pats kokybiškesnės teisėkūros procesas pigiau kainuotų mokesčių mokėtojams“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė.

Visą analizę „Lietuvos mokesčių įstatymai: iniciatyvų daug, kokybės trūksta“ skaityti ir parsisiųsti galima ČIA  

Pasiskaičiuoti, kiek kiekvienas sumokame mokesčių, ir kur jie išleidžiami, galima ČIA 

Lietuvos laisvosios rinkos instituto inf. 

 

Panašūs straipsniai

Populiarėja vardiniai automobilių numeriai: kokius užrašus renkasi dažniausiai?

Populiarėja vardiniai automobilių numeriai: kokius užrašus renkasi dažniausiai?

Kelyje vis dažniau galima išvysti automobilius su vardiniais numeriais. Taip yra todėl, kad vairuotojai užuot įprastų numerio ženklų savo automobiliui neretai renkasi tokius, kurie jiems turi išskirtinę reik...

VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daugiau nei atsakymų

VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daugiau nei atsakymų

Koronaviruso susirgimų atvejams sparčiai augant, naujos informacijos apie šį virusą poreikis tampa vis aktualesnis. Imunologai nuolat apžvelgia padėtį, kuriama nauja vakcina ir problema atrodo kryptingai spr...

„Kantar“ tyrimas: kone kas antrą šeimą palietusi emigracija, penktadalis – apie ją mąsto

„Kantar“ tyrimas: kone kas antrą šeimą palietusi emigracija, penktadalis – apie ją mąsto

Kone kas antrą šeimą yra palietusi emigracija, tačiau tik ketvirtadalis visuomenės laiko ją teigiamu reiškiniu, rodo „Kantar“ tyrimas. Penktadalis gyventojų svarsto apie emigraciją, tiesa, daugiausia – laiki...

Naktinių maudynių eketėje virusas neaplenkė ir Jonavos: prasidėjo 30-ies dienų iššūkis

Naktinių maudynių eketėje virusas neaplenkė ir Jonavos: prasidėjo 30-ies dienų iššūkis

Naktį iš pirmadienio į antradienį skirtinguose Lietuvos miestuose vyko naktinės maudynės lediniame vandenyje. Pastarųjų entuziastų būta ir Jonavoje - šie nėrė į miesto tvenkiniuose iškirstas eketes....

L. Slušnys: jei vaikas per pamokas žaidžia kompiuterinius žaidimus, neužsipulkite jo

L. Slušnys: jei vaikas per pamokas žaidžia kompiuterinius žaidimus, neužsipulkite jo

Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys prisipažįsta matantis daugiau nuotolinio ugdymo minusų nei pliusų, ir neabejoja, kad pasibaigus pandemijai vaikai patys norės sugrįžti į mokyklas ir įprastą mokymo...

Savanorystė „influencerių“ eroje: ar jaunimas dar nori skirti savo laiką pagalbai kitiems?

Savanorystė „influencerių“ eroje: ar jaunimas dar nori skirti savo laiką pagalbai kitiems?

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, net 93,2 proc. 16-29 m. amžiaus jaunuolių Lietuvoje bendrauja socialiniuose tinkluose – daugiau nei bet kuri kita amžiaus grupė. Daugelis jaunų žmonių apskrit...

Senjorės Irenos patirtis: technologijos padeda ir karantiną leisti Kipre

Senjorės Irenos patirtis: technologijos padeda ir karantiną leisti Kipre

Netrukus 71–ąjį gimtadienį švęsianti Irena Armanavičienė jį sutiks Kipre, kur gyvena jau nuo lapkričio pabaigos – mat dėl pandemijos aplinkybių atšaukus skrydžius žiemą leisti tenka šioje Viduržemio jūros sa...

Sveikas ir stiprus kūnas namuose – misija įmanoma

Sveikas ir stiprus kūnas namuose – misija įmanoma

Sveikas ir stiprus kūnas namuose – misija įmanoma. Dabartinė situacija šalyje ir pasaulyje keičia mūsų įpročius – vietoj pietų pertraukų kavinėse renkamės namuose paruoštą maistą dėžutėse, o penktadienio pas...

Ką reikia žinoti apie seksualinį smurtą?

Ką reikia žinoti apie seksualinį smurtą?

Seksualiniu smurtu yra laikomas bet koks lytinių poreikių tenkinimas su kitu asmeniu prieš šio valią. Naudoti seksualinį smurtą gali ir visiškai svetimas asmuo, tačiau dažnai smurtautojas būna intymus partne...

Reikia pagalbos suvokti, kaip santykiai šeimoje veikia vaikus

Reikia pagalbos suvokti, kaip santykiai šeimoje veikia vaikus

Kai į gyvenimo akligatvį patenka šeima, Vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos – psichologo, priklausomybės ligų ir socialinės srities specialisto, dažniausiai sulaukia dar tą pačią dieną. Inten...