Teisingumo ministerija parengė įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama sustiprinti nepilnamečių apsaugą nuo pakartotinio smurto, psichologinio poveikio ir galimos žalos tais atvejais, kai už smurtinius nusikaltimus prieš nepilnamečius nuteisti asmenys atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šie pakeitimai pateikti derinti Vyriausybei.

Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra aiškiai reglamentuoto informacijos apsikeitimo tarp laisvės atėmimo vietų įstaigų ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos apie asmenis, nuteistus už smurtinius nusikaltimus prieš nepilnamečius. Dėl to institucijoms sudėtingiau laiku įvertinti rizikas, koordinuoti veiksmus ir taikyti prevencines priemones, būtinas vaikų saugumui užtikrinti.

Praktika rodo, kad dalis tokių nuteistųjų palaiko ryšius su šeimos nariais ir nukentėjusiais nepilnamečiais, nors tokie kontaktai gali sukelti papildomą emocinę žalą, spaudimą ar trukdyti vaikui atkurti saugumo jausmą. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka apie 170 asmenų, nuteistų už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, iš jų apie 60 – už nusikaltimus prieš savo vaikus.

Siūlomais pakeitimais numatoma aiškiau reglamentuoti institucijų bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba laiku gautų informaciją apie tokius nuteistuosius. Taip pat būtų sudarytos prielaidos operatyviau vertinti rizikas vaikams ir imtis reikalingų apsaugos priemonių.

Įstatymų pakeitimais taip pat siūloma nustatyti papildomus ribojimus nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už smurtinius nusikaltimus prieš nepilnamečius. Jiems būtų draudžiama palaikyti bet kokius ryšius su nukentėjusiais nepilnamečiais bei kitais nepilnamečiais asmenimis, taip pat numatomos griežtesnės sąlygos trumpalaikėms išvykoms iš bausmės atlikimo vietos.

Visais atvejais, kai tokie nuteistieji būtų trumpam išleidžiami iš įkalinimo įstaigos, būtų taikomas elektroninis stebėjimas. Be to, būtų plečiamos pareigūnų galimybės vykdyti šių asmenų elgesio kontrolę už laisvės atėmimo vietų ribų.

„Vaiko saugumas negali baigtis ties įkalinimo įstaigos vartais. Valstybė turi užtikrinti, kad už smurtą prieš vaikus nuteisti asmenys neturėtų galimybių daryti pakartotinį poveikį nukentėjusiems ar kitiems nepilnamečiams. Siūlomi pakeitimai užpildo akivaizdžias teisines spragas ir stiprina realią, o ne formalią vaikų apsaugą“, – sako teisingumo ministrė R. Tamašunienė.

Tikimasi, kad naujas reguliavimas sumažins pakartotinio smurto riziką, padės apsaugoti nepilnamečius nuo galimo psichologinio spaudimo, sustiprins prevencinę politiką ir prisidės prie didesnio visuomenės pasitikėjimo teisine sistema.